Mano interviu su E. Kūriu žurnalui “Teismai.lt”

Jeigu kas dar nežinojote, tai Nacionalinė Teismų Administracija keletą metų leidžia žurnalą Teismai.lt, kuris skirtas visuomenės supažindinimui su teismų sistemos darbu. Nuo šio numerio ir aš prisijungiau prie žurnalo autorių. Ketinu kiekviename numeryje pateikti po interviu. Pirmajam darbui neatsitiktinai pasirinkau prof. E. Kūrį, nes jo pavyzdys man dar mokyklos laikais padarė didelę įtaką pasirenkant teisės studijas.

Interviu kalbamės apie jo darbą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Virselis 2

Patį žurnalą PDF formatu galite parsisiųsti ČIA , o ISSUU versiją visokioms planšetėms ČIA.

Kadangi žurnalo redaktoriai nepanaudojo viso interviu, tai nepanaudotus klausimus-atsakymus pateikiu savo tinklaraščio skaitytojams, kaip papildomą turinį:

Jūsų požiūris į Konvenciją kaip teisės šaltinį ir vertybę prieš darbą EŽTT ir dirbant jame, t. y. jau porą metų aiškinant Konvenciją?

Tas požiūris nepasikeitė. Konvencija – svarbus teisės šaltinis, taip pat ir nacionalinės. Lietuvos Konstitucinis Teismas dar prieš pusantro dešimtmečio yra pasisakęs, kad Konvencija yra svarbus ir Lietuvos konstitucinės teisės aiškinimo šaltinis. Pabrėšiu: ne pačios konstitucinės teisės, o jos aiškinimo. Taigi kiek tai įmanoma, reikia siekti, kad mūsų Konstitucijos aiškinimas atitiktų Konvencijos teisę. Jei Konstitucija vis dėlto tam tikrus santykius reguliuoja kitaip, gali (o kai kada ir turi) būti koreguojamas jos tekstas. Bet svarbu, kad ir EŽTT gerbtų valstybių narių konstitucinius ypatumus ir tradicijas. Deja, pasitaiko, kad į tuos dalykus atsižvelgiama nepakankami.

JAV Aukščiausias Teismas neseniai pripažino kai kuriose valstijose buvusį draudimą sudaryti vienalytes santuokas antikonstituciniu. Lietuvos Konstitucija šiuo klausimu pažodžiui nustato, kad santuoka sudaro tarp vyro ir moters. Ar tai, kad Seimas daugelį metų neužpildo partnerystės teisės spragos, ateityje gali būti EŽTT pripažinta pažeidžiančia Konvenciją?

Konstitucija neužkerta kelio įstatymų leidėjui reglamentuoti vienalyčių asmenų partnerystę – ne santuoką. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo paskelbtas ir EŽTT sprendimas byloje Oliari ir kiti prieš Italiją. Neturiu galimybės jį čia plačiau komentuoti, bet besidomintiems galiu patarti atkreipti dėmesį į skirtumą tarp daugumos pozicijos ir trijų teisėjų atskirosios nuomonės. Manau, svarstant hipotetinės bylos prieš Lietuvą perpektyvą, tas skirtumas labai reikšmingas. Bet tokios bylos prieš Lietuvą EŽTT dar nėra. Neteko girdėti, kad ir Lietuvos teismams būtų tekę nagrinėti tokį ginčą. Galiu tik spėlioti, kodėl.

Neseniai Seimas dekriminalizavo įžeidimą, bet BK paliko šmeižtą kaip nusikalstamos veikos sudėtį. Kaip tai vertinate?

Siūlymams dekriminalizuoti šmeižtą (kitaip nei įžeidimą) kelią užkerta Konstitucija, kur ši veika tiesiogiai įvardyta kaip nusikalstama. Taškas, nėra daugiau ką sakyti. Bet yra bendresnė defamacijos dekriminalizavimo tendencija. Kritišką požiūrį į ją neseniai išdėsčiau atskirojoje nuomonėje byloje Özçelebi prieš Turkiją, jį palaikė dar du teisėjai. (Kai atsakinėju į jūsų klausimą, tas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet jau paskelbtas.)

Teismų naujienlaiškis

Vakar iš Nacionalinės teismų administracijos gavau elektroninį laišką, kurį, manau, derėtų pacituoti:

Šią savaitę pasirodė pirmasis teismų sistemos naujienlaiškis „Teismai.lt“ skirtas teisėjams, teismų darbuotojams ir visiems besidomintiems teismų sistema ir jos naujovėmis.

Kiekviename „Teismai.lt“ leidinio numeryje skaitytojai ras įdomios informacijos, susijusios su teismų darbu, teisės aktų pasikeitimais, teismų sistemos naujovėmis. Čia bus pristatomi teismuose vykę ar planuojami renginiai, skelbiamos teisinės praktikos apžvalgos, spausdinami komentarai ir nuomonės visuomenei rūpimais klausimais.

„Nuolat kalbame apie tai, kad žmonėms trūksta informacijos iš teismų, tačiau susižinojimo trūksta ir tarp pačių teisėjų, teismų darbuotojų. Šiuo leidiniu norime paskatinti teismus skelbti informaciją apie jų veiklą, viešai kelti diskusijas probleminiais klausimais, dalintis nuomonėmis ir komentarais. Kadangi leidinys prieinamas ir plačiajai visuomenei, jo pagalba stengsimės vykdyti ir šviečiamąją veiklą – pristatysime teismų savivaldos institucijų ir įvairių komisijų veiklą, pačią teisėjo profesiją, rašysime kitomis visuomenei aktualiomis temomis,“ – teigia Nacionalinės teismų administracijos direktorius Kęstutis Vaškevičius.

Jau pirmajame numeryje skaitytojams pateikiamas interviu su naujuoju Apeliacinio teismo pirmininku Egidijumi Žironu ir žiniasklaidos teisės žinove advokate Liudvika Meškauskaite, pristatomos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų aktualijos, apžvelgiamos teismų sistemos kaimyninėse valstybėse, startuoja rubrika „Iš teismų istorijos“, pateikiama informacija apie kvalifikacijos tobulinimo galimybes ir naujai paskirtus teisėjus.

Naujienlaiškį leidžia Nacionalinė teismų administracija, bendradarbiaudama su teismais. Leidinys bus platinamas kas ketvirtį, o esant poreikiui ir dažniau. „Teismai.lt“ galima rasti Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje www.teismai.lt arba parsisiųsti čia.”

Apie šį projektą iki gauto laiško nieko nebuvau girdėjęs, todėl esu maloniai nustebintas. Pagaliau ir pati teismų sistema imasi aktyvesnio vaidmens siekdama glaudesnės sąsajos su visuomene. Tai yra neabejotinai sveikintinas žingsnis. Todėl kviečiu visus suteikti šansą ir paskaityti. Jį galima parsisiųsti/pažiūrėti čia. Rytoj, važiuodamas, žadu būtinai perskaityti. Naujienlaiškis gana trumpas, tik 14 puslapių, todėl niekas nepervargs :)

Bandom!

Šaltinis.: NACIONALINĖ TEISMŲ ADMINISTRACIJA

%d bloggers like this: