Kokia pašaline veikla gali užsiimti advokatai spręs pati advokatūra

Neseniai rašiau, kad advokatai negali būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais, pateikdamas argumentaciją, dėl advokatų veiklos ribojimų pagal LR advokatūros įstatymą. Kad ir kaip būtų keista, šis mano komentaras neliko nepastebėtas.  2012 11 29 Teisingumo ministerija Seimu pateikė advokatūros įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  nuostatų įgyvendinimą, panaikinti neproporcingus ribojimus advokatų profesinės veiklos vykdymui. Kai kurie pakeitimai labai sveikintini, pavyzdžiui siekiama naikinti advokatų reklamos draudimą, kuris yra visiškas non-sense’as, bet šiame komentare ne apie tai. Po visu pakeitimu paketu patenka ir 43 str. pakeitimas, kuris, kaip anksčiau minėjau, su mažomis išimtimis, draudė advokatams užsiimti netiesiogine jų veikla. Siūlomo pakeitimo lyginamasis variantas atrodo taip:

„1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, dalyvavimą institucijų, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra, veikloje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Lietuvos advokatūra, tvirtindama institucijų, kurių veikloje gali dalyvauti advokatas, sąrašą, turi įvertinti, ar advokato dalyvavimas šių institucijų veikloje yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto, užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą.

Taigi, kaip matome, šiais pakeitimas advokatūra įgis teisę sudaryti sąrašą pareigų, kurios turės būti suderinamos su advokato profesija. Gana plati diskrecija. Būtų galima diskutuoti, ar tokias funkcijas galima pavesti advokatūrai ir, ar toks sąrašas neturėtų būti įstatymo lygmenyje, bet tiek to. Svarbiau, bus bandoma priimti atitinkamas pataisas, kurios turėtų panaikinti dabar vykstančius tęstinius įstatymo pažeidimus.

Kartu pakeistas ir 23 str., kuris numatė sankciją:

„4) advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose pradėjo eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;“

Nežinau, kieno iniciatyva šios pataisos, tačiau turiu įtarimų, kuriais nežadu svaidytis.

Beje, pataisos tikslas akivaizdus, užtenka atsiversti aiškinamąjį raštą:

“Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad advokatas gali dalyvauti institucijų, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra, veikloje, tačiau į šį sąrašą galės būti įtrauktos tik tos institucijos, kurių veikloje advokato dalyvavimas yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto, užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Tai sudarytų sąlygas advokatams būti įvairių komisijų, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, kuriose darbas yra apmokamas, nariais ir aktyviai dalyvauti valstybės bei visuomenės veikloje.”

 Patį faktą, kad reaguota į vykstančius įstatymų pažeidimus ir bandymą juos ištaisyti, vertinu teigiamai.

P.S. Už drąsą ir bendradarbiavimą dėkoju INFOLEX’ui.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus veiklos subjektyvus vertinimas

Pagaliau ir aš gavau pavartyti Remigijaus Šimašiaus veiklos ataskaitą. Pirmiausia dėl pateikimo formos, ji tikrai nėra įprasta, o ypač nebūdinga teisininkams. Tačiau nelaikyčiau to minusu, nes labiau skirta rinkėjui, todėl vienas – du sakiniai apie pagrindinius darbus nėra blogai. Didelį pliusą ministrui dedu už panaudotą nuotrauką :)

Pirmiausia galima ministrą pagirti už šiuolaikiškumą, nes būtent jo kadencijoje pastebima vis daugiau žingsnių į elektroninę erdvę, pagrinde kalbu apie įmonių steigimą internetu. Taip pat sveikintina iniciatyva, kuri išplaukia iš civilinio proceso reformos, kad norima sudaryti galimybę teismo procesinius dokumentus pateikti elektroniniu būdu. Tai turėtų ypač sumažinti popieriaus kiekius, tuo pačiu bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentu kopijomis. Mano manymu, kad 50 ct už vieną teisme iškeptą A4 lapą – visai nemažai. Deja, šios idėjos  įgyvendinimo reikės laukti iki 2013 m., todėl R. Šimašiaus pasėtus vaisius nusiskins kitas ministras. Tas pats galioja ir teismo posėdžių stenografavimui, kuriuo sekretorę, su tušinuku rankose, turėtų pakeisti įrašymo įranga. Civilinio proceso reforma turi ir keletą minusų pvz.: susilpnintas parengiamasis posėdis, sprendimas už akių ir t.t.

Kitas momentas – hipotekos reforma. Tikslas kaip ir aiškus – pašalinti notarų ir hipotekos teisėjų funkcijų dubliavimąsi. Tiesa, reforma nelabai dera su iki jos priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2011 m. birželio 15 d. 3K-7-272/2011, kurioje buvo išryškinta hipotekos teisėjo atliekamų veiksmų svarba, nes notarai negalės perimti visų hipotekos teisėjo funkcijų, ypač tų, kur teisėtumo kontrolė išimtinai susijusi su teisingumo vykdymų. Vėl gi, kaip veiks reforma parodys ateitis.

Sekantis sveikintinas momentas – elektroninės varžytinės. Tikiuosi, kad jos pilnai startuos 2013 m., tačiau kol kas galima ministrą pagirti tik už iniciatyvą, nes praktinio veikimo dar nežinome. Tačiau būtų smagu, kad norint sudalyvauti varžytinėse, kuriose išvaržomas konkretus turtas, nereiktų vykti į konkretaus antstolio kontorą.

Gerai vertinu pataisas dėl administracinių teisės pažeidimų, kurios leidžia susitarti ir šiek tiek krūvio nuimti nuo teismų.

Viešojoje erdvėje nemažai kritikos iš teisės ekspertų sulaukia Teisėkūros pagrindų įstatymas. Aišku, kritika dažnai pagrįsta, įstatymas tobulintinas, tačiau per visus bandymus priimti šį įstatymą, supratau, kad viena iš esminių teisingumo ministro idėjų buvo “Valstybės žinias” perkelti iš laikraščio į elektroninę erdvę. Tai yra labai sveikintina, nes negaliu žiūrėti į “Valstybės žinių” makulatūros krūvas. Tam bus reikalingas ir teisės aktų registras, kuriame atsiras ir teismų sprendimai. Jis turi būti įsteigtas gruodžio 1 d., o kitų metų kovą turi pilnai funkcionuoti. Įdomu, gal bus sudaryta šiokia tokia konkurencija Infolex’ui. Grįžtant prie paties Teisėkūros pagrindų įstatymo, jis nors ir ne tobulas, bet priimtas po 20 metų gimdymo. Tiesa, laukia nemažai derinimo su kitais teisės aktais pvz.: Konstitucinio Teismo įstatymu, kurio keli straipsniai skirti nutarimų įsigaliojimu ir paskelbimui “Valstybės žiniose”.

Gaila, bet CPK nuostata dėl grupės ieškinio viešajam interesui ginti yra vis dar blanketinė ir niekur neįgyvendinta, o ministras šį projektą galėtų įgyvendinti nebent antrojoje kadencijoje.

Kaip vieną iš labiau abejotinų iniciatyvų vertinčiau visuomeninių tarėjų institutą teismuose. Teko skaityti ministro projektą, jis yra gemalo stadijoje ir dabar yra daugiau kaip rinkiminės agitacijos dalis ateinantiems rinkimams. Be to, pateikti abu visuomeninių tarėjų instituto įgyvendinimo būdai reikalautų ne vienos Konstitucijos pataisos, todėl, manau, kad būtų vargiai įgyvendinami net ir kitoje kadencijoje.

Kiti darbai: atsisakyti automobiliai, pavardžių keitimas, labdaros fondai, taip pat darbai susiję su nuteistaisiais ir įkalinimo įstaigomis yra neabejotinai sveikintini.

Dar norėčiau išskirti, kad šio ministro darbo laikotarpiu pats pateikiau teisingumo ministerijai ne vieną teisėkūros iniciatyvą, viena iš jų virto įstatymu, kitos pasiekė Seimą, o dėl vienos vis dar diskutuojama aukščiausiose valstybės institucijose.

Apibendrindamas, nepaisant R. Šimašiaus darbe pasitaikiusių minusų, šį ministrą vertinčiau labai teigiamai. Čia tinka patarlė: “kas nedirba, tas neklysta”. Ko jaunam ministrui netrūko, tai veržlumo, iniciatyvumo, darbštumo, novatoriško požiūrio. Apie gebėjimą tiesiogiai bendrauti su žmonėmis internete (ministras yra blogeris bei aktyvus facebooko ir google+ socialinių tinklų dalyvis) galėtų pavydėti bet kuris politikas. Gaila, bet dėl Lietuvoje vyraujančio ir ypač gajaus politinės švytuoklės principo, netikiu, kad šiam ministrui teks dirbi antrą kadenciją. Taip pat nemanau, kad atėjęs naujas (socialdemokratinis?) ministras turės mano išvardintas R. Šimašiaus teigiamas savybes.

Diskusija dėl atskirosios nuomonės instituto konstitucinės justicijos bylose

Praėjusiais metais pateikiau teisingumo ministerijai Konstitucinio Teismo įstatymo 55 str. 5 d. pakeitimo projektą, dėl kurio ministerija kreipėsi į kompetentingas institucijas: Konstitucinį Teismą, Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, Mykolo Romerio universitetą, Prezidentūrą ir Vytauto Didžiojo universitetą. Šiandien Teisingumo ministerija persiuntė man atsakymus iš visų šių institucijų. Pasistengsiu juos kiek įmanoma trumpiau apžvelgti.

Pirmiausia, turiu pastebėti, kad daugumos institucijų pozicija, dėl atskirosios nuomonės reiškimo, kai nesutinkama su  teismo motyvais buvo tokia: kad kadangi LRKT baigiemieji aktai yra vientisi, jos įgyvendinant būtina atsižvelgti į motyvus, todėl teisėjai turi teisę pasisakyti tiek dėl motyvų, tiek dėl rezoliucinės dalies, nepaisant to, ar sutinka su rezoliucine dalimi, tačiau nesutinka su motyvais. Todėl šis siūlymas vertintinas pertekliniu (MRU, VDU, LRKT pozicija). Gerai, sutinkant su šiuo aiškinimu, mano pozicija yra perteklinė.

Įdomesnė pozicija yra, dėl atskirosios nuomonės skelbimo laiko ir dokumento. Mano principinė pozicija yra, kad atskiroji nuomonė turi būti skeliama kartu su Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu. Siūlydamas projektą argumentavau, kad vienas iš atskirosios nuomonės paskelbimo būdų būtų ją skelbti pačiame LRKT baigiamajame akte. Tačiau tai jau reglamento lygio įgyvendinimo klausimas. Mano esminė pastaba – laiko momentas t.y. paskelbimas turi vykti tuo pačiu metu. Su šiomis mano pastabomis visiškai nesutinka Konstitucinis Teismas. LRKT atsakymą teismo teisės departamento direktorius K. Jankauskas. Pirmiausia dėl paskelbimo pačiame nutarime LRKT  pozicija (pateikiu esmę) yra:

“Atskiroji nuomonė nėra privalomosios teisinės galios teisės šaltinis, todėl negali būti skelbiama baigiamajame akte. Todėl, įgyvendinus siūlymą, būtų sudarytos prielaidos abejoti Konstitucinio Teismo aktų teisine galia”.

Įdomus argumentas, tačiau pvz.: Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose skeliamos atskirosios nuomonės nesudaro prielaidų abejoti šio teismo priimtų sprendimų teisine galia. Be to, mano pateiktas siūlymas skelbti pačiame akte buvo pateiktas kaip pavyzdys, kuris įgyvendinus pateiktą pataisą nebūtinai turi būti naudojamas. Pagrindinis pataisos akcentas: “Teisėjo atskiroji nuomonė pridedama prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo priemonėms skelbiama kartu su Teismo priimtu aktu”. Tačiau Konstitucinis Teismas nesutinka su mano siūlomu reguliavimu. Teismas nurodo, kad per mėnesį laiko priėmus nutarimą ir panaikinus trijų darbo dienų terminą, neliktų laiko atskirajai nuomonei paruošti. Todėl būtų paneigiama šios teisės prasmė. Tačiau teismas pritaria, kad reguliavimas galėtų būti keistinas ta apimtimi, norint paskelbti atskirąją nuomonę kartu su baigiamuoju aktu, reikia keisti Konstitucinio Teismo įstatymą taip, kad būtų atskirtas baigiamojo akto priėmimo ir paskelbimo terminas. Teismas pažymi, kad bet kurio atveju turi būti nustatytas aiškus ir protingas terminas atskirajai nuomonei pareikšti.

Bet, turiu pastebėti, kad su dabartiniu  atskirosios nuomonės paskelbimu LRKT kaip ir neįžvelgia problemos:

“Teikdami nuomonę dėl minėtų siūlymų keisti Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės teisinį reguliavimą, norime pažymėti, kad visuomenės nuomonė įvairiais konstitucinės justicijos bylose nagrinėjamais klausimas yra reiškiama ne tik po Konstitucinio Teismo baigiamojo akto paskelbimo, bet ir iki tol (žiniasklaidos priemonėse dažnai aptariami su Konstituciniame Teisme nagrinėjamomis bylomis susiję klausimai), tačiau tai netrukdo Konstitucinio Teismo teisėjams objektyviai vertinti visų nagrinėjamos konstitucinės bylos aplinkybių ir turėti savo poziciją byloje sprendžiamais klausimais.”

Mano siūlomų pataisų esminis momentas – abejonės viešojoje erdvėje, visuomenėje. Siūlomų pasiūlymu tikslas – panaikinti abejonės teisėjų objektyvu ar šališkumu. Jei tai teisėjui, kaip profesionalui, tai ir netrukdo, tačiau aš noriu pašalinti bet kokias galimas abejones. Šiai mano pozicijai pritaria VU TF atstovas. Teisės fakulteto atsakymą parengė prof. E. Kūris, kuris pabrėžė, kad tai yra jo kaip teisininko konstitucionalisto nuomonė, o ne Teisės fakulteto. E. Kūrio nuomonė:

“Be išlygų pritariu pareiškėjo principinei pozicijai, kad dabartinis Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės pareiškimo reglamentavimas Konstitucinio Teismo įstatyme yra ydingas (ne vien dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių). Tai, kad teisėjo atskiroji nuomonė gali būti pareikšta jau po to, kai visuomenei žinomas priimto Konstitucinio Teismo baigiamojo akto turinys ir tas aktas yra komentuojamas specialistų, politikų, žiniasklaidos ir visuomenės, vertintina kaip visiškas nesusipratimas, įstatymų leidėjo brokas. Dabartinis teisinis reguliavimas kompromituoja iš esmės pažangų atskirosios nuomonės institutą ir visą konstitucinę justiciją.

Kitą vertus, turiu padaryti pastabą, dėl kai kurių pareiškėjo argumentų. Antai pareiškėjas, mano, kad per vieną mėnesį, skirtą baigiamojo akto parengimui ir priėmimui teisėjai jau būna iš esmės “suformavę sprendimą”, o “baigiamojo akto rezoliucija ir motyvai yra maždaug aiškūs”. Pirma, tai būna toli gražu ne visada. Antra, atskirąją nuomonę (galbūt) ketinantis pareikšti teisėjas turi oponuoti jau parašytam ir priimtam baigiamojo akto tekstui. Trečia, būtų nepateisinama, jei toks teisėjas rašytų askirąją nuomonę tuo metu, kai kiti teisėjai kolektyviai regia tą baigiamąjį aktą. Tai būtų ypač nepateisinama, jei tokių teisėjų būtų trys ar keturi; tokiu atveju tikrai nukentėtų baigiamojo akto kokybė  dar ir dėlto, kad bendrai rengdami baigiamąjį aktą tie mažumoje likę teisėjai turėtų galimybę pabandyti įtikinti kolegas, kurių pozicija atitinkamu klausimu dominuoja, tą pozicija pakoreguoti taip, kad atskirosios nuomonės pareiškimas atitinkamu klausimu taptų nereikalingas. Juk daug vertingesnis yra tas Teismo baigiamasis aktas, dėl kurio atskirųjų nuomonių nepareikšta, negu tas, dėl kurio jos pareikštos.

Todėl negalima apsiriboti vien pareiškėjo siūlomu Konstitucinio Teismo įstatymo koregavimu. Būtina ir pataisa, atskirianti nutarimo priėmimo laiką nuo viešo paskelbimo Teismo posėdžių salėje laiko, ir nustatanti pakankamą laiką, per kurį atskirąją nuomonę pareikšti norintis teisėjas tai galėtų padaryti; tas laikas turi būti toks, kad per jį būtų įmano kalbos redaktoriui deramai suredaguoti tą atskirąją nuomonę, nes šiuo metu, deja, kas kaip moka, tas taip rašo – neretai su rimtomis spaudos, stiliaus bei kalbos klaidomis ar net keistais kalbos naujadarais. Kartu būtina pailginti dabar nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį turi būti priimtas baigiamasis aktas konstitucinės justicijos byloje. Taip pat būtina nustatyti, kad teisėjo atskirajai nuomonei taikomi tam tikri formos reikalavimai, kuriuos galėtų (turėtų) apibrėžti pats Konstitucinis Teismas. Deja, kai kurios jau pareikštos atskirosios nuomonės neatitinka minimalių tvarkingo dokumento reikalavimų. Galbūt neatsitiktinai pati pirmo atskiroji nuomonė (dėl 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimo) nėra paskelbta net Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje ir dėlto visuomenei turbūt nežinoma (nors kiekvienam besidominčiam yra prieinama Teismo archyve) – jos platus paviešinimas kompromituotų ir Teismą, ir ją parašiusį teisėją, ir patį atskirosios nuomonės institutą.”

Mykolo Romerio Universiteto poziciją parengę konstitucinės teisės katedros atstovai pritaria mano pozicijai, kad atskirąją nuomonę skelbiant kartu su Teismo baigiamuoju aktu būtų sumažintos abejonės, dėl nuomonės skaidrumo ir ją pareiškusių teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo.

VDU pateiktoje nuomonėje, akcentuojama, kad atskiroji nuomonė turi būti pareiškiama dėl jau priimto teismo baigiamojo akto.

Iš Prezidentūros atsakymo supratau, kad jis yra parengtas I. Pukanasytės, Prezidentūra iš esmės pritaria mano idėjoms:

“Manome, kad ydingas yra teisinis reguliavimas, nustatantis, kad Konstitucinio Teismo Teisėjas turi pareikšti atskirąją nuomonę per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo KT posėdžių salėje. Manome, kad skelbiant Konstitucinio Teismo aktą posėdžių salėje turi būti žinoma, ar yra teisėjų, turinčių atskirąją nuomonę, jeigu taip, turėtų būti pranešta, koks tai teisėjas (teisėjai). Toks teisinis reguliavimas inter alia padėtų efektyviau užtikrinti, kad Konstitucinio Teismo teisėjas visus savo argumentus, motyvus, susijusius su nagrinėjama byla, išdėstytų pasitarimų kambaryje priimant Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą, jie būtų įvertinti, išdiskutuoti, taigi būtų eliminuojama teisinio reguliavimo sudaryta galimybė išdėstyti argumentus, motyvus atskirojoje nuomonėje prieš tai jų nepateikus ir/arba neišdiskutavus priimant teismo baigiamąjį aktą. Diskutuotina, ar tikrai tikslinga nustatyti, kad pati atskiroji nuomonė turėtų būti skelbiama kartu su Konstitucinio Teismo priimtu aktu posėdžių salėje.

Pritartume pozicijai, kad tikslinga atsisakyti Konstitucinio Teismo įstatymo 55 str. 5 d. įtvirtintos nuostatos, jog susipažinimo su teisėjo atskirąja nuomone tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente. Manome, kad atskiroji nuomonė turėtų būti pridėta prie bylos ir paskelbta Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje prie Konstitucinio Teismo baigiamojo akto.”

Taigi apžvelgus atsakymus, gavosi savotiška diskusija. Akivaizdu, kad mano pasiūlymas yra darbinėje stadijoje, tačiau neturėtų būti atmetamas. Svarbu atkreipti dėmesį į pastabas, taip darant sisteminius KTĮ pakeitimus. Manau, to esmė būtų, kad nustatant baigiamojo akto ir atskirosios nuomonės priėmimą ir paskelbimą kartu (vienu metu laike), reikia atskirti Teismo baigiamojo akto priėmimo ir paskelbimo laiką, paliekant aiškų ir protingą terminą atskirosios nuomonės pareiškimui, nuo teismo baigiamojo akto priėmimo, iki jo viešo paskelbimo Teismo posėdžių salėje.

Teisingumo ministerija pateikė atsakymą dėl KTĮ pakeitimų

Praėjusių metų gruodį paruošiau  Konstitucinio Teismo įstatymo 55 str. 5 d. pakeitimo projektą. Vakar gavau atsakymą:

 

 

Ko gero, tai buvo paskutinė mano teisėkūros iniciatyva..

Teisingumo ministerija reaguoja į teisėkūros iniciatyvas

Kurį laiką nerašiau straipsnių, deja, ir šį kartą nėra susikaupimo. Pastarąją savaitę nenutrūkstamai vyksta teisingumo ministerijos maišymas su žemėmis, todėl būsiu nepopuliarus. Šis trumpas įrašas ne apie Lietuvos-Baltarusijos skandalą. Negaliu apie jį rašyti nieko, nes neturiu jokių faktinių duomenų, o būrimas iš oro nėra mano stipriausia sritis..

Prieš kelis mėnesius aprašiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, kuriais buvo pripažinta, jog notaro specialybės profesijos ribojimas valstybės narės pilietybe prieštarauja ES įsisteigimo laisvei. Tam liepos pradžioje paruošiau atitinkamus LR notariato įstatymo pakeitimus, kuriuos nusiunčiau teisingumo ministerijai. Jų tikslas – pašalinti pilietybės ribojimus. Liepos 27 d. gavau teisingumo ministerijos atsakymą:

Teisingumo ministerija ir notarų su pakeitimais aplenkė mane keliomis dienomis – projektas. Projektas skiriasi nuo mano siūlymo, nes nes aš siūliau ribojimą išvis pašalinti, o ministerija įgyvendindama išimtinai ES teisę pakeitė apribojimą iš Lietuvos pilietybės į Europos Sąjungos pilietybę. Pakeitimas logiškas. Bet kokiu atveju belieka pasidžiaugti, kad į pilietines iniciatyvas yra reaguojama.

%d bloggers like this: