Įvyko mažas stebuklas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiesiogiai pasirėmė teisės doktrina

Esu maloniai nustebintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-244/2014, kurią priėmė Virgilijus Grabinskas, Birutė Janavičiūtė ir Gintaras Kryževičiaus (jaučiu pareigą išvardinti teisėjus), tiesiogiai, su nuoroda, remiamasi teisės doktrina! Štai: Untitled

Tai yra ypatingai retas atvejis, kai LAT’as deda nuorodą į doktriną, tokių per visą istoriją būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Na, gal dar prireiktų kelių kojų pirštų… Kodėl taip džiaugiuosi, todėl kad teisės mokslininkų doktrina Lietuvoje niekada nesulaukė pagarbos iš praktikų. Jeigu paklaustume ne vieno mokslininko, dažnas atsakytų, kad jaučiasi, jog straipsnius rašo pats sau. Neretai gali išgirsti, kad teorija eina sau, o praktika sau. Mano nuomone, tai yra visiškas nesusipratimas. Galima paspėlioti, kodėl taip yra.

Pirmiausia, pats LAT’as yra uždavęs tokį toną, kad teismai negali cituoti nieko kito išskyrus įstatymą (teisės aktą) ir pačių savo sprendimus. Iš kur toks požiūris? Aš bandyčiau pagrįstai spėti, kad čia kvepia prancūzišku stiliumi ir Montesquieu, kad teismas yra įstatymo burna. Taip pat užuodžiu ir prancūziškosios kasacijos kvapą. Pats kasacinis teismas šioje valstybėje buvo įkurtas kaip Tribunal de cassation 1790 m., kuriam patikėta funkcija “laužyti“ žemesnių instancijų teismų sprendimus. Šis teismas iš pradžių net nebuvo laikomas teismu ir stovėjo vykdomosios valdžios vietoje. Kadangi nebuvo teismas, tai ir nesistengdavo argumentuoti sprendimų, tai būtų buvę blogo tono ženklu. Per kelis šimtmečius jis tapo teismu, tačiau sprendimai ne per daugiausiai pasikeitė. Sausa argumentacija, niekada necituojama doktrina, sprendime nematai teisėjo vidinio mąstymo proceso, kaip prieita prie sprendimo. Aišku, nesakau, kad mūsų teismai yra tokie. Jie yra gana nemažai nuo to pažengę, tiesiog lyginamuoju aspektu žiūrint, mūsų teismų sprendimai, man labiausiai primena Prancūzijos teismų sprendimus ir LAT’as neretai panašus į Prancūzijos kasacinį teismą.

Pamenu, kai 2013 m. rudenį Mykolo Romerio universitete vyko konferencija, skirta pristatyti leidinį civilinio kodekso dešimtmečiui, doc. dr. Ramūnas Birštonas kėlė klausimą, kodėl doktrina nepelnytai nukišama į galą ir konstatavo, kad teismai faktiškai ja nuolat remiasi, tačiau cituoja iš esmės niekada nenurodydami į citatos šaltinį ir taip nuolat pažeidinėja autorių teises. Į šias pastabas atsakė LAT’o civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudenaitė, kuri pasakė maždaug taip, kad LAT’e  nuo senų laikų susiformavo tokia tradicija necituoti su nuorodomis ar išnašomis, nes įstatymas nesuteikia tokios teisės ir jokiame įstatyme teisės doktrina nėra nurodyta kaip teisės šaltinis. Perpasakoju iš atminties, tikiuosi, šie asmenys per daug nesupyks, jei netinkamai perteikiau jų mintis.

Šį pavasarį į Mykolo Romerio universitetą buvo atvykęs pasaulinio garso sutarčių ir deliktų lyginamosios teisės profesorius Thomas Kadner Graziano, su kuriuo man teko garbė diskutuoti teismų sprendimų argumentacijos klausimais lyginamuoju aspektu. Papasakojau jam mūsų situaciją ir šiuos aukščiau pateiktus necitavimo argumentus, tai jis buvo gana nustebęs. Į argumentą, kad doktrina nėra įvardinta jokiame įstatyme kaip šaltinis ir jis atsakė labai parastai:

– Ar yra įstatymas, ar jo nuostata, kuri draudžia cituoti teisės doktriną?

Atsakymas yra aiškus. Jis kritiškai žiūrėjo į tokią mūsų teismų poziciją. Man irgi neatrodo, kad prancūziškas teismo sprendimų argumentavimo modelis yra geras. Tokia mūsų teismų netinkamo citavimo pozicija turi tiesioginius neigiamus padarinius pačiam doktrinos vystymuisi. Pirmiausia, mokslininkai būtų labiau motyvuoti rašyti, jeigu juos skaitytų ir jų darbus naudotų praktikoje. Teismai tinkamai pacituodami, pvz., “mokslininkas X teigė, kad šį teisės institutą reikia taikyti taip, tačiau teismas nemano, kad toks taikymas būtų tinkamas, nes…“ arba “egzistuoja šios normos lingvistinio-sisteminio aiškinimo problema, tą pastebėjo publikacijoje Y mokslininkas X, teismas pritaria tokiai pozicijai ir  mano, kad toks normų aiškinimas būtų labiau tinkamas teisės akto tikslui pasiekti“ ir panašių formuluočių gali būti begalės. Tai būtų nutiestas tiltas tarp doktrinos ir praktikos ir teisės mokslininkams atsirastų grįžtamasis ryšys. Juokinga klausyti teisėjų priekaištus, kai jie leidžia sau konferencijose pasakyti, kad tuo ar anuo klausimu nėra doktrinos. Kodėl ji turėtų būti, kad nucopypastinti kaip savo sugalvotą argumentaciją ir net neįdėti išnašos? Antra, kai teismai nepripažįsta doktrinos naudos, tai jos nevertina ir kiti teisininkai-praktikai. Pamenu, kai būdamas bakalauro studentas atlikinėjau praktiką vienoje advokatų kontorų ir viename iš savo pirmųjų parašytų procesinių dokumentų citavau doktriną ir įdėjau išnašą tame dokumente į tai, ką pacitavau. Advokatas (ar advokato padėjėjas, jau nepamenu) liepė pašalinti išnašą iš procesinio dokumento. Turėjau doktrinos citatą palikti kaip savo sugalvotą argumentaciją, o išnašą išmesti lauk. Man tai neatrodo sveika praktika.

Todėl mane džiugina šį LAT’o nutartis. Norisi tikėtis, kad ši nutartis nėra atsitiktinumas. Labai stebina, kad įdėtas ne tik straipsnio pavadinimas, bet ir nuorodą į jį. Tiesa, tai padaryta labai nedrąsiai, nes paspaudus ant nuorodos, ji neatsidarys. Taip pat stebina, kad straipsnio autorius yra G. J. Kodėl G. J.? Ko gero, kompiuterinė programa nuasmenino autorės pavardę, o teisėjo pranešėjo padėjėjas(a) tiesiog to nepastebėjo.  G. J. – Gintarė Jakuntavičiūtė, paspaudę ant šios nuorodos galite parsisiųsti LAT’o cituojamą jos mokslinį straipsnį.

Labai sveikinu ir dar kartą noriu pasidžiaugti teisėjais, kurie išdrįso pacituoti doktriną. Net ir tokios smulkmenos gali turėti labai didelę reikšmę teisinės sistemos pažangai ir ateities raidai.

Reklama

Siūlau 88 nemokamai viešai prieinamus civilinio proceso straipsnius

Kadangi teko skirti laiko darbui su teisės šaltiniais, nusprendžiau pasidalinti Mykolo Romerio universiteto leidžiamo periodinio teisės mokslų žurnalo “Jurisprudencija“ straipsnių rodykle, kuri išimtinai skirta civiliniam procesui. Gal kam nors tai palengvins paieškas. Mane nervina, kai kartais atrodo, jog mokslininkai rašo patys sau ir niekas jų neskaito. Todėl, siekdamas mokslinės minties sklaidos, siūlau panaršyti. Visi šie straipsniai yra prieinami viešai nemokamai žurnalo “Jurisprudencija“ (spauskite čia) archyve.  Tereikia susirasti atitinkamą numerį. Straipsnius išdėliojau chronologine tvarka, nuo seniausio iki naujausio:

1. V. Višinskis. Turto pardavimo iš varžytynių problemos. Jurisprudencija, 1999, Nr. 13(5)
2. V. Višinskis. Išieškojimo iš fizinių asmenų problemos. Jurisprudencija, 1999, Nr. 14(6)
3. V. Valančius. Teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas ir konstitucinė justicija. Jurisprudencija, 2000, Nr. 16(8)
4. V. Valančius. Teismo ir teisėjų nepriklausomumo, savarankiškumo ir savivaldos realizavimo problemos. Jurisprudencija, 2000, Nr. 17(9)
5. G. Baublys. Procesinės sprendimo įvykdymo garantijos iki teismo sprendimo paskelbimo. Jurisprudencija, 2000, Nr. 17(9)
6. G. Baublys. Teismo sprendimo teisinė galia. Jurisprudencija, 2001, Nr. 19(11)
7. V. Višinskis. Išieškojimo nukreipimas į vertybinius popierius. Jurisprudencija, 2001, Nr. 23(15)
8. K. Meilius, M. Jonaitis. Sprendimo priėmimas už akių – efektyvi proceso koncentracijos užtikrinimo priemonė. Jurisprudencija, 2002, Nr. 27(19)
9. Ambrasaitė G. Pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija naujame Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
10. Driukas A. Kasacinio proceso naujovės Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
11. Mikelėnas V. Civilinio proceso teisės unifikavimas ir naujasis Lietuvos civilinio proceso kodeksas. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
12. Valančius V. Kai kurie Civilinio proceso kodekso bruožai. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
13. Višinskis V. Vykdymo procesas Lietuvoje: esama padėtis ir reformavimo kryptys. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
14. Žemkauskienė. I. Ypatingoji teisena Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
15. Goda Ambrasaitė. Apeliacinis procesas: pagrindinės Civilinio proceso kodekso naujovės. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
16. Virgilijus Valančius. Naujasis Civilinio proceso kodeksas – ar teisėjo darbas taps sudėtingesnis? Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
17. Egidijus Krivka. Viešojo intereso apsauga naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
18. Rimvydas Norkus. Sprendimas už akių: probleminiai taikymo aspektai. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
19. Inga Žemkauskienė. Ypatingosios teisenos reformos prielaidos. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
20. Rimvydas Norkus. Teismo įsakymo procedūros teisinė prigimtis: lyginamieji aspektai. Jurisprudencija, 2003, Nr. 38(30)
21. Artūras Driukas. Ieškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, Nr. 39(31)
22. Krikščiūnas R. Ekspertizės skyrimo civilinėje teisenoje taktikos ypatumai
23. Virgilijus Valančius. Kai kurie bendrosios kompetencijos, konstitucinių ir administracinių teismų santykio aspektai. Jurisprudencija, 2004. Nr. 51(43)
24. Jurgita Grigienė. Forum non conventies doktrina ir jos taikymas teismų praktikoje. Jurisprudencija, 2004. Nr. 51(43)
25. Inga Žalėnienė. Kai kurie atstovo atsakomybės Civiliniame procese taikymo teoriniai aspektai. Jurisprudencija, 2004. Nr. 52(44)
26. Egidijus Krivka. Grupės ieškinio problemos Lietuvos civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, 2004. Nr. 52(44)
27. Egidijus Krivka. Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos. Jurisprudencija, 2004. Nr. 53(45)
28. Kazimieras Meilius, Jonas Juškevičius. Teisė į gynybą bažnytiniame teisme. Jurisprudencija, 2004. Nr. 53(45)
29. Rimvydas Norkus. Procesiniai bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai. Jurisprudencija, 2004. Nr. 57(49)
30. Laura Gumuliauskienė. Tarptautinė teisinė pagalba civiliniame procese. Jurisprudencija, 2004. Nr. 57(49)
31. Jurgita Grigienė. Kai kurie sutartinio teisingumo ypatumai tarptautiniame civiliniame procese. Jurisprudencija, 2005, Nr. 67(59)
32. Rytis Jokubauskas. Teisminis precedentas Lietuvos teisinėje sistemoje 1918–1940 metais. Jurisprudencija, 2005, Nr. 67(59)
33. Goda Ambrasaitė. Draudimo skųsti sprendimą už akių klausimai
34. Vigintas Višinskis. Skolų išieškojimas iš bankrutuojančios individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko
35. Virgilijus Valančius. Lietuvos civilinio proceso kodeksas: pirmųjų metų patirtis. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
36. Laura Gumuliauskienė. Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo užsienio valstybėse aspektai. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
37. Natalija Kaminskienė. Civilinių ir komercinių ginčų alternatyvus sprendimas. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
38. Ramūnas Kontrauskas. Lis (alibi) pendens: kitoje Europos Sąjungos valstybėje nagrinėjamo tapataus arba susijusio ieškinio (civilinės bylos) įtaka Lietuvos teismo procesui. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
39. Egidija Stauskienė. Skubiai vykdytinų teismo sprendimų instituto taikymo problemos. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
40. Rimvydė Lukšytė. Materialiosios tiesos nustatymas – kaip viena iš proceso atnaujinimo funkcijų. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69)
41. Vilija Mikuckienė. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69)
42. Vigintas Višinskis. Kai kurios turto realizavimo vykdymo procese problemos. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69)
43. Virgilijus Valančius. Pasitikėjimas teismu: kai kurie teismo veiklos viešumo aspektai. Jurisprudencija, 2005, Nr. 78(70)
44. Goda Ambrasaitė. Apeliacinio proceso prielaidos. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)
45. Rimvydas Norkus. Smulkių turtinių ginčų nagrinėjimo ypatumai: teorija ir praktika. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)
46. Vigintas Višinskis. Teismo sprendimo vykdymo vieta. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)
47. Vigintas Višinskis. Skolininko turto paieška vykdymo procese. Jurisprudencija, 2006, Nr. 3(81)
48. Goda Ambrasaitė. Apeliacija Lietuvos administraciniame procese: pagrindinės reformos kryptys. Jurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)
49. Egidijus Krivka. Išvestinio akcininkų ieškinio institutas Lietuvos teisės sistemoje. Jurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)
50. Egidija Stauskienė. Teismo sprendimų įvykdymo atgręžimas. Jurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)
51. Natalija Kaminskienė. Alternatyvus ginčų sprendimas. Jurisprudencija, 2006, Nr. 9(87)
52. Stasys Vėlyvis, Vigintas Višinskis, Inga Žalėnienė. Antstolio procesinių veiksmų apskundimas. Jurisprudencija, 2007, Nr. 1(91)
53. Egidija Stauskienė. Teisinė vykdymo proceso prigimtis. Jurisprudencija, 2007, Nr. 1(91)
54. Rimvydė Lukšytė. Prokuroras kaip proceso atnaujinimo subjektas. Jurisprudencija, 2007, Nr. 2(92)
55. Stasys Vėlyvis, Vigintas Višinskis, Inga Žalėnienė. Kuratoriaus dalyvavimas civiliniame procese (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai). Jurisprudencija, 2007, Nr. 3(93)
56. Gitana Abromavičienė. Civilinės bylos teismingumo teismui aktualūs klausimai. Jurisprudencija, 2007, Nr. 3(93)
57. Egidijus Krivka. Grupės ieškinys – veiksminga teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo priemonė. Jurisprudencija, 2007, Nr. 4(94)
58. Egidijus Krivka. Intereso problema civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
59. Rytis Jokubauskas. Teisminio precedento privalomumo problema Lietuvos teisinėje sistemoje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
60. Vilija Mikuckienė. Taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
61. Ingrida Montvydienė. Asmens turtinės padėties kriterijus suteikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
62. Žilvinas Terebeiza. Laisvas įrodymų vertinimas civiliniame procese: teoriniai ir praktiniai aspektai. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
63. Andrius Urbonas. Teismo sprendimo bankroto byloje pripažinimas kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje Jurisprudencija, 2007, Nr. 9(99)
64. Egidijus Krivka. Viešojo intereso problema civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 10(100)
65. Virgilijus Valančius. Kai kurie civilinių teisių gynimo mechanizmo atspindžiai Lietuvos teisėje XXI amžiuje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 12(102)
66. Vigintas Višinskis. Ginčai dėl turto realizavimo vykdymo procese aktų pripažinimo negaliojančiais. Jurisprudencija, 2007, Nr. 12(102)
67. Vigintas Višinskis, Dangutė Ambrasienė. Teismo vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarka. Jurisprudencija 2008, Nr. 2(104)
68. Egidijus Krivka. Viešojo intereso gynimo civiliniame procese reglamentavimo problemos. Jurisprudencija 2008, Nr. 2(104)
69. Aleksej Demičev, Oksana Isaenkova. Šiuolaikinės civilinės proceso teisės principai Rusijoje. Jurisprudencija 2008, Nr. 2(104)
70. Egidijus Krivka. Grupės ieškinys viešajam interesui ginti Lietuvoje (straipsnis anglų kalba)
71. Vilija Mikuckienė. Bankroto proceso samprata. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
72. Egidija Stauskienė. Teisinių santykių subjektai vykdymo procese. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
73. Vigintas Višinskis. Ne teismo išduodami vykdomieji dokumentai. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
74. Anastasija Čechmariova. Teismo antstoliai Rusijoje: istorija ir dabartis (straipsnis rusų kalba). Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
75. Edgar Isermann. Vokietijos civilinių bylų teisėjo pareiga rūpintis procesu (straipsnis vokiečių kalba). Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
76. Ramūnas Kontrauskas. Tarptautinis civilinis procesas: samprata ir vieta nacionalinės teisės sistemoje. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
77. Elena Kosaitė-Čypienė. Įrodinėjimo Švedijos civiliniame procese bendrieji šaltiniai, bruožai, principai. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
78. Ingrida Montvydienė. Pacta de quota litis, kaip alternatyva valstybės garantuojamai teisinei pagalbai užtikrinti civilinėse bylose. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
79. Žilvinas Terebeiza. Dispozityvumo principo galiojimo ribos ginant viešąjį interesą teisme. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
80. Neringa Venckienė. Civilinės bylos dėl tėvystės (motinystės) nustatymo iškėlimas ir pasirengimas nagrinėti teisme. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
81. Armanas Abramavičius “Teisė į teisminę gynybą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Jurisprudencija, 2009. Nr. 3(117)
82. Egidija Stauskienė, Inga Žalėnienė. Atstovavimo instituto taikymo vykdymo procese ypatumai (straipsnis anglų kalba). Jurisprudencija, 2010, Nr. 2(120)
83. Edita Gruodytė, Julija Kiršienė, Paulius Astromskis. Fizinio asmens bankroto problema: teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2010, Nr. 3(121)
84. Laura Gumuliauskienė. Europos vykdomojo rašto procedūros įgyvendinimas – Lietuvos patirtis. Jurisprudencija 2010, Nr. 4(122)
85. Virgilijus Valančius, Aurimas Brazdeikis. Kitoks požiūris į nuostolius dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu. Jurisprudencija, 2011, Nr. 18(4)
86. Laura Gumuliauskienė, Vigintas Višinskis. Antstolio procesinių veiksmų atlikimas elektroniniu būdu: galimybės ir problemos. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(2)
87. Egidija Stauskienė. Konstitucinės justicijos įtaka Lietuvos civilinio proceso teisei. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(3)
88. Vytautas Nekrošius. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio Teismo doktrina. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(3)

Tegyvuoja procesas! Civilinis procesas!

Diskusija: “CPK DEŠIMTMETIS: status quo ante et ex nunc“

Dalinuosi naudinga informacija apie VU-MRU mokslinę diskusiją, kurioje  žadu dalyvauti kitą savaitę:

2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. Civilinio proceso kodeksas. Nuo šio kodekso įsigaliojimo praėjo jau dešimt metų, per kuriuos teisinėje bendruomenėje nuolat vyko teisinis diskursas dėl kodekso nuostatų paskirties, tikslų, jų taikymo ir aiškinimo. Visą dešimtmetį ieškota geriausių sprendimų kaip paspartinti ir supaprastinti civilinių bylų nagrinėjimą teisme. 2011 m. buvo padaryti ir esminiai 2002 m. CPK pakeitimai, kurių vertinimas tiek doktrinoje, tiek praktikoje – nevienareikšmis.
Siekdami įvertinti CPK galiojimo laikotarpiu sukauptą patirtį, CPK pakeitimų įtaką civilinio proceso teisės vystymuisi kviečiame Jus į 2013 m. sausio 30 d. (trečiadienį) 13 val. Mykolo Romerio universitete II-230 a. rengiamą bendrą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinio proceso ir romėnų teisės instituto ir Mykolo Romerio universiteto Civilinės justicijos instituto mokslinę-praktinę diskusiją „CPK DEŠIMTMETIS: status quo ante et ex nunc

Programa:

13.00-13.10 Įžanginis žodis prof. dr. Vytautas Nekrošius, prof. dr. Egidija Stauskienė

13.10-13.30 dr. Vigita Vėbraitė
Sprendimas už akių po CPK pakeitimų: ar vis dar veiksminga priemonė kovai su proceso vilkinimu?
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė
Diskusiniai klausimai

13.40-14.00 dr. Darius Bolzanas
Viešojo intereso gynimas civilinio proceso tvarka ex nunc
Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto lektorius
Diskusiniai klausimai

14.10-14.30 dr. Aurimas Brazdeikis
Piktnaudžiavimo padariniai: dešimties metų CPK taikymo patirtis ir pamokos
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorius
Diskusiniai klausimai

14.20-14.40 dr. Vigintas Višinskis, dr. Egidija Stauskienė
Vykdymo proceso pakeitimai: ar vykdymo procesas bus efektyvesnis?
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto profesorius, profesorė
Diskusiniai klausimai

15.00 Konferencijos rezultatų aptarimas II-211 a.

Programa atsisiuntimui: 2013 VU-MRU diskusija

Registracija: el. paštu: cpk@mruni.eu

%d bloggers like this: