VIDEO. Justino Žilinsko pranešimas tema: “Kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu“

Pranešimų teisine tematika filmavimas ir viešinimas yra retas žanras Lietuvos teisinio pasaulio padangėje, todėl dalinuosi kada tik galiu. Šį kartą tai yra MRU profesoriaus ir mano mėgstamo kolegos Justino Žilinsko pranešimas, kurio tema yra kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu. Temos visiškai neišmanau, todėl nuo komentarų susilaikysiu. Jeigu kas turite atliekamą 21 minutę laiko, siūlau pažiūrėti.

Keletas minčių Konstitucinio Teismo išvados belaukiant..

Vakar dalyvavau ilgame ir varginančiame 6 valandų Konstitucinio Teismo posėdyje. Prisipažinsiu, porą kartų vos neužmigau. Dalyvavau, nes maniau, jog tai bus vienas sunkiausių KT posėdžių per visą jo istoriją ir, atrodo, neklydau. Eidamas į teismą galvojau, kad palikti daugiamandatės rinkimų rezultatus ar pripažinti juos negaliojančiais buvo 50:50, bet dabar svariau linkčiau, kad teismas pripažins rezultatus negaliojančiais. Taip yra dėl kelių priežasčių.

Pareiškėjai, Seimo ir Prezidentūros atstovai, visus savo teiginius grindė atskirais rinkimų tvarkos pažeidimų faktais ir iš esmės vadovavosi vien Konstitucinio Teismo suformuota prezumpcija, kad: “nustačius masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo atvejus; preziumuotina, kad tokie pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams“. Praktiškai visuose tiek G. Songailos, tiek I. Pukanasytės teiginiuose figuruoja “galėjo būti“, “galimai“ ir pan. Konstitucinis Teismas per daug klausimų neuždavinėjo.

Žymiai daugiau klausimų sulaukė VRK. VRK atstovai įrodinėjo, kad maksimalus galimas per rinkimų tvarkos pažeidimus rinkėjų iškreiptos valios skaičius galėtų būti 3600 balsų. Skaičiavimo formules pridėjo teismui, jos per patį posėdį nenagrinėtos, todėl paliktos pačiam teismui. Z. Vaigauskas aiškino, kad šis galimas maksimalus skaičius paneigia KT išvadoje suformuota prezumpciją ir nedaro esminės įtakos rinkimų rezultatams, nes rezultatus daugiamandatėje vis tiek galima nustatyti vieno mandato tikslumu.

Įdomybės prasidėjo tuo metu, kai savo klausimus pradėjo VRK atstovams uždavinėti teisėjai. Pirmininkas R. K. Urbatais, T. Birmontienė ir D. Žalimas užsikabino už darbo partijos išrinkto į Seimą Pinskaus. Problema tame, kad jis iš partijos sąrašo galo peršoko į dvi dešimtuką ir taip pateko į Seimą. T. Birmontienė klausinėjo Vaigausko, ar VRK rikiuodama pirmumo balsus atsižvelgia į tai, kad būtent su konkrečiu asmeniu susiję rinkimų tvarkos pažeidimai. Vaigauskas atsakė, kad tai iš esmės nėra daroma, nes pirmumo balsai skaičiuojami kompiuteriu. Jei supratau teisingai teisėjos klausimą, tai ji norėjo atsakymo būtent į tai, ar VRK kažką daro, jeigu mato, kad asmuo nesąžiningai pakilęs sąrašu į viršų, kad ir savo partijos kolegų sąskaita. Šiuos klausimus pratęsė R. K. Urbaitis paaiškindamas, kad jo nuomonė yra galimi du esminių rinkimų tvarkos pažeidimų atvejai, kai:

1. perkami balsai už konkretų sąrašą;

2. perkami konkretaus sąraše esančio kandidato reitingo balsai.

Teisėjai lenkia link to, jog ir tuo atveju, kai neperkami balsai už sąrašą, tačiau yra nesąžiningai konkuruojama to paties sąrašo viduje, taip yra iškraipoma rinkėjų valia, todėl net tame pačiame sąraše pasikeitus mandatams t.y. kai vietoje vieno iš to sąrašo asmens į Seimą patenka kitas iš to sąrašo asmuo, tai laikytina rinkėjų valios iškraipymu. Jie šią poziciją grindžia sisteminiu Seimo rinkimų 91 str., 5 (prim) str. ir 90 str. sisteminiu aiškinimu, o pastarasis nurodo:

“90 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius reitingo skaičiavimas ir sąrašų galutinės eilės nustatymas
1. Kandidatų į Seimo narius reitingą skaičiuoja ir šių kandidatų sąrašų galutinę eilę pagal rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Pirmiausiai sudedami už kiekvieną kandidatą paduoti pirmumo balsai vienmandatėse rinkimų apygardose ir suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų iš viso. Tuo atveju, kai kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičių ar yra jam lygi, kandidato reitingo balai lygūs šiai sumai, jeigu kandidato pirmumo balsų suma mažesnė, laikoma, kad kandidato reitingo balai lygūs nuliui.
3. Galutinė kandidatų į Seimo narius eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju eilėje įrašomas kandidatas, surinkęs daugiau reitingo balų. Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo balų, pirmesniuoju įrašomas tas kandidatas, kuris buvo įrašytas pirmesnis rinkiminiame sąraše.
4. Galutinę kandidatų į Seimo narius sąrašų eilę skelbia Vyriausioji rinkimų komisija tą pačią dieną kaip ir balsavimo rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose.“

Jeigu teisingai supratau, teismo pozicija yra tokia, kad VRK matydama konkrečius pažeidimus dėl reitingavimo, vadovaudamasi minėtu sisteminiu aiškinimu su 90 str. 1 d., turi teise imtis priemonių, kad būtų šalinami tokie pažeidimai. Z. Vaigauskas klausė, kokių priemonių jis gali imtis, jeigu rinkimų įstatymas numato galimybę tik pripažinti visos daugiamandatės rezultatus negaliojančiais, kai kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičius pasikeičia. Man šiuo atveju Konstitucinio Teismo pozicija atrodo racionali, jeigu vertintume grynai per konstitucinius rinkimų principus, tačiau, turiu pastebėti, kad nematau teisinio mechanizmo, kuriais Z. Vaigauskas su komanda turėtų tai užtikrinti. Man pačiam kyla klausimas, ką daryti tokioje situacijoje, kai rinkėjai pareiškia savo valią, sąžiningai išreitinguoja kažkurį sąraše esantį kandidatą, kuris iš savo įprastos sąrašo vietos nepatektų į Seimą, tačiau dėl reitingavimo patenka, bet to savo mandato atsisako kito sąrašo nario naudai. Jeigu pats kandidatas taip “iškraipo rinkėjų valią“, ar tai yra normali praktika? Ypač, kai žinome jog dauguma partijų mėgsta į savo sąrašus įtraukti “puošmenas“, kaip tai daro socdemai su Z. Balčyčiu ir V. Blinkevičiūte. Balčytis jau atsisakė savo mandato. Gaunasi labai įdomi situacija. Kitas dalykas neįsivaizduoju, kaip VRK turėtų įrodinėti, kad pirkti būtent reitingo balsai. Ypač problematiška situacija čia yra ir dėl to, kad R. K. Urbaičio pateikti galimi balsų pirkimo atvejai, esant jo minėtai situacijai, sudaro sutaptį t.y. jeigu nuperkami reitingo balsai konkrečiam kandidatui tam tikrame sąraše, tai automatiškai būtinas balsavimas už tą sąrašą. Šiuo atveju nėra aišku, ar nupirktas rinkėjas pats savaime balsuotų ar nebalsuotų už tą konkretų sąrašą, ar balsuoja už tą sąrašą tik todėl, kad iš jo nupirko reitingo balą. Neįsivaizduoju, kaip tai įrodinėjama, todėl Pinskaus atveju, viskas kabės ant KT suformuotos prezumpcijos, manau, todėl jis vakar ir atsisakė mandato. Turiu stiprią nuojautą, kad daugiamandatės rezultatų pripažinimo negaliojančiais esminiu momentu (jei neesminiu, tai bent labai svarbiu) gali tapti būtent šis reitingavimas, kuris galimai padarytas esant šiurkštiems rinkimų tvarkos pažeidimams.

VRK narys Justinas Žilinskas šią situaciją pakomentavo taip:

“Prielaidos, link kurių teisėjai lyg ir lenkė posėdžio metu, dėl to, kad daugiamandatę galima būtų naikinti dėl pirmumo balsų nesąžiningumo, man kelia labai rimtų abejonių, ir ne tik įstatymo raidės požiūriu. Pirma, reitingavimas niekada nebuvo tiek sureikšmintas ir įstatymas VRK ką nors daryti su reitingo balsais, mano supratimu, tikrai neįpareigoja, išskyrus juos sudėti matematiškai. Tirti reitingavimo balsų teisėtumą yra užduotis ant neįmanomumo ribos. Kodėl? Todėl, kad reitingo balsų paduota apie 2 mln. Ir mes bandėme suprasti, kaip susiformavo garsusis “Ždanovičiaus penketukas“, ir jokių tokių itin aiškių dėsningumų nematyti. Bet, aišku, čia yra ilga diskusija pamąstymui.“

Čia tik dalindamasis savo mintimis pastebiu daugybę problemų, o kaip Konstituciniam Teismui gražiai sudėlioti viską per porą dienų? Kaip ištirti t.y. bent spėti susipažinti su visa bylos medžiaga? Neįsivaizduoju, nes mačiau, dalį jos, kuri per posėdžio pertrauką atkeliavo į teismą:

Vakar grįžęs namo apie 7 vakaro, po posėdžio, buvau tiek išsunktas, kad iš karto nuėjau miegoti, o tuo metu neabejoju, kad teisėjai ir jų padėjėjai turėjo dirbti. Dirba ir dabar, kol aš rašau šį įrašą. Laukia labai sunkus sprendimas, su gausybe teisinių padarinių, kurie man neaiškūs. Nes  jeigu vis dėlto bus nuspręsta pripažinti daugiamandatės rezultatus negaliojančiais, KT turės kartu ir paaiškinti, kaip valstybė gyvens artimiausius kelis mėnesius. Neaišku, ką daryti su parlamentu. Visiškai nesutinku su V. Nekrošiumi, kad tuo metu turėtų valdyti prezidentė, nes tam nėra jokio konstitucinio pagrindo. Klausimas kyla, ar tęsiasi senojo Seimo įgaliojimai? Daug kas sako, kad taip, nurodydami Konstitucijos 59 str.:

“Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.“

Aiškina, kad jei nesusirenka naujasis, tai senojo Seimo įgaliojimai nenutrūksta. Man tokie išaiškinimai nepriimtini, nes Konstitucijos 55 str. apibrėžia Seimo kadenciją 4 metams ir nenumato jokių išimčių. Visgi minėtas aiškinimas gali būti akceptuotas vien todėl, kad valstybė negali funkcionuoti be parlamento, nors ir tas parlamentas išnaudojo savo 4 metų suteiktus įgaliojimus ir, mano nuomone, yra nebe legitimus. Tai yra labai pavojinga situacija, nes kiek kartų galima neišsirinkti parlamentą? Kiek kartų gali tęstis įgaliojimai senojo? Tol kol išsirinksime? Labai pavojinga demokratijai.

Teismas taip pat turėtų paaiškinti ir tuos dalykus, kad naujojo Seimo įgaliojimai būtų proporcingai trumpesni dabar iššvaistytam laikui, nes Konstitucijoje įkalta nejudinama eilinių Seimo rinkimų data – antras spalio sekmadienis.

Galų gale, sprendžiant ar visgi naikinti daugiamandatę, teismas turi turėti omenyje, kad prielaidomis sugriauta daugiamantadė, nors ir esant tam tikram rinkimų tvarkos pažeidimų sistemiškumui ir masiškumui, gali sukurti tokį precedentą, kai kažkas (galimai nepatenkintas būsimais rezultatais) nuolat sabotuos rinkimus arba tiesiog rengs provokacijas rinkimams sugadinti. Tuo pavojingas yra procesas, kai per laisvai žiūrima į pažeidimų įrodinėjimą ir remiamasi prielaidomis.

Pabaigai, kad ir kaip išeitume iš šios situacijos, iš jos galime be galo daug pasimokyti, o aš asmeniškai galvoje turiu daugybe minčių, kaip galima tobulinti rinkimų procesą. Nuo elementarių, kaip Konstitucinio Teismo įstatyme esančio 72 val. termino ilginimo, atitinkamai derinant su pirmuoju Seimo posėdžiu. Rimtesnius pakeitimus būtų galima svarstyti, kurie būtų VRK suteikiami nauji įrankiai, pvz.: rinkimų įstatymuose numatyti, kad reitinguotiems kandatams, esant tam tikriems pažeidimams, būtų galima panaikinti reitingų balsus ir t..t negriaunant viso sąrašo ar visos daugiamandatės. Per rinkimus padariusioms partijoms pažeidimus, bet patekusioms į Seimą, nors rezultatai ir nepanaikinti, būtų galima mažinti ar panaikinti valstybės finansavimą. Nesilaikantiems agitacijos tvarkos būtų galima uždrausti agitacijos laikotarpiu agituoti. Čia tik keletas pirmųjų į galvą atėjusių minčių, kurios išdiskutuotos ir įgyvendintos, galėtų apriboti politikų ir politinių jėgų nesąžiningumą. O dabar KT gali sugriauti daugiamandatės rezultatus iš principo, kad pastatytų tam tikras politines jėgas į vietą, nes, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui ir jo įgyvendinimui, nesąžiningu būti tiesiog apsimoka.

Neabejoju, kad po viso šito Vyriausybė sudarys darbo grupę, kuri neva spręs, kaip taisyti rinkimų reguliavimą, o pas mus geriausias būdas, kai nori nieko nenuveikti, tik imituoti darbą – darbo grupės sudarymas iš abejotinos kompetencijos asmenų, kurie laiku niekada nieko nepadaro.. Ką reiškia vien tai, kad Seimą šių metų birželį turėjo pasiekti kažkoks rinkimų kodekso projektas, deja, aš vis dar dabar negaliu jo pamatyti..

Tiesa, nemanau, kad įmanoma sukurti tokią rinkimų sistemą, kuri užtikrins 100% rinkimų sąžiningumą. Tokia niekur neegzistuoja.

Preziumuotina, kad galėjo būti..

Šio komentaro pavadinimas atspindi išvadą, kurią aš pasidariau perskaitęs LRKT sprendimą. Penktadienį Konstitucinis Teismas priėmė išvadą, dėl rinkimų rezultatų Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkiminėje apygardoje. Pirmiausia šiokia tokia priešistorė. Penktadienį, po darbų užsukau į universiteto civilinio proceso katedrą. Teisės fakultete, lipdamas laiptais, pusiaukelėje sutinku VRK narį, prof. Justiną Žilinską. Jis man sako:

– Tai turbūt varteisi kėdėje perskaitęs LRKT sprendimą?

– Ne, kodėl turėčiau vartytis, su išvada dar nespėjau susipažinti, bet tikrai nieko blogo nematau, be to savo komentare kalbėjau apie daugiamandatę apygardą..

Įvyko maždaug toks trumpas pokalbis. Aš referuoju į savo praeito savaitgalio komentarą, kuriame aptariau formalias galimybes pripažinti daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus negaliojančiais.  Kodėl pasakoju įvykį universitete? Nes grįžęs namo, ir perskaitęs LRKT išvadą, realiai, vos nenusiverčiau nuo kėdės. Išvados turinys labai nustebino. Pabrėžiu, jog supratau, kodėl buvo priimta tokia išvada, tačiau jos motyvai man nevisai suprantami. Trumpai tariant, ką padarė Konstitucinis teismas: sugalvojo prezumpciją, kurios pagrindu nuo VRK iš esmės nuima teisės pažeidimų per rinkimus įrodinėjimo pareigą dėl konkrečių balsų kiekio ir įveda prielaidą, kad esant šiurkštiems rinkimų tvarkos pažeidimams galėjo būti X pažeidimų kiekis. Toks išaiškinimas – super liberalus, kaip aš suprantu, jis grindžiamas tuo, kad Seimo rinkimų įstatymas yra skylėtas ir nesuteikia VRK adekvačių priemonių užtikrinti iš Konstitucijos kylančius rinkimams keliamus reikalavimus ir nesuteikia tinkamų priemonių kovoti su rinkimų tvarkos pažeidimais. Siekdamas mažesnės apimties, necituosiu doktrinos, kuria teismas pasisako apie reikalavimus rinkimų procesui, o einu iš karto prie esmės.

Pirmiausia LRKT sugalvoja įdomią prezumpciją:

“Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais nustačius šiurkščius šio įstatymo 5 (prim) straipsnio 1 dalies pažeidimus aiškintini kaip šios komisijos įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais inter alia nustačius masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo atvejus; preziumuotina, kad tokie pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams; tokia prezumpcija gali būti paneigta Vyriausiajai rinkimų komisijai įvertinus kitas konkrečias rinkimų proceso aplinkybes, turinčias reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui.“

Tai reiškia, kad VRK pati sprendžia dėl pažeidimų, o jie juos nustato pagal 5 (prim) Seimo rinkimų įstatymo straipsnį, tai tokie pažeidimai savaime laikytini turintys esminę įtaką rinkimų rezultatams. Mano nuomone,  kad VRK turėtų turėti įrodinėjimo pareigą, kad tokie pažeidimai turi esminę įtaką, tačiau teismas įvesdamas prezumpciją, taip nuimą pareigą. Toliau seka išaiškinimas, jog:

“Iš šios bylos medžiagos matyti, jog tokių aplinkybių, kurios paneigtų prezumpciją, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams, nėra. Atvirkščiai, pagal gautus rinkėjų balsus kandidatas į Seimo narius R. Podolskis turėjo toliau dalyvauti rinkimuose kartu su kitu daugiausia balsų gavusiu kandidatu ir turėjo galimybę būti išrinktas į Seimą per pakartotinį balsavimą; skirtumas tarp antrą vietą užėmusio kandidato R. Podolskio ir trečią vietą užėmusio kandidato N. Gusevo yra nedidelis, t. y. 394 rinkėjų balsai, o, kaip minėta, padarius šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimus galėjo būti paveikta daugiau kaip 394 rinkėjų valia; be to, atsižvelgiant į šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimų visumą darytina išvada, kad kandidato R. Podolskio balsų, gautų balsuojant paštu, skaičius Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrįstai įvertintas kaip neįprastai didelis, palyginti su bendru už šį kandidatą balsavusių rinkėjų balsų vidurkiu.“

Čia įvedama tolia konstrukcija, kad nustatyti šiurkštūs rinkimų tvarkos pažeidimai, pagal LRKT ankščiau sugalvotą prezumpciją, tokie pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Toliau netikrinamas konkrečių pažeidimų kiekis skaičiui, kuris pakeistų 2 ir 3 vietą užėmusius kandidatus, o tiesiog pasakoma, kad įvertinus tuos pažeidimus GALĖJO BŪTI paveikta daugiau kaip 394 rinkėjų valia. Kaip sako E. Kūris, kad čia svarbu matyti pažeidimų sistemiškumą, nors tai, ką mes matome tėra aisbergo viršūnė. Toliau teismas nurodo, kad rinkimų įstatymas nėra veiksmingas:

“Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2012 m. Seimo rinkimuose vykstant rinkimų agitacijos kampanijai, balsavimui paštu ir balsavimui iš anksto, taip pat balsavimo dieną Zarasų–Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52 buvo padaryta nemažai Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų – buvo šiurkščiai nepaisoma rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principų ir masiškai bei sistemingai paperkami rinkėjai, ir šitaip buvo iškreipta tikroji Zarasų–Visagino vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 52 rinkėjų valia, sudarytos prielaidos nesąžiningai konkuruoti rinkimuose, mažinti pasitikėjimą Tautos atstovybe. Tai liudija, kad kai kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, taip pat kuriomis nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardų rinkimų komisijų įgaliojimai užkirsti kelią rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimui, nėra pakankamai veiksmingos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams.

Iš bylos medžiagos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovų paaiškinimų Konstitucinio Teismo posėdyje matyti, kad jei Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus iki rinkimų dienos panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą nesiimant griežčiausios Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytos priemonės – pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais.)“

LRKT primena Seimo įsipareigojimus:

“Pabrėžtina, kad atitinkamai pakoreguoti teisinį reguliavimą yra konstitucinė įstatymų leidėjo pareiga. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Seimas yra įsipareigojęs atlikti rinkimų įstatymų reviziją ir patvirtinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą – 2012 m. kovo 15 d. jis priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, kurio 2 straipsnio „Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašas“ 1 dalies 6 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. “

Pati VRK gauna pylos:

“Iš bylos medžiagos ir Konstitucinio Teismo posėdyje liudytojos pateiktų parodymų matyti, kad Zarasų–Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 rinkimų komisija ir Vyriausioji rinkimų komisija dar 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. turėjo duomenų apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus, kurie galėjo būti įvertinti kaip šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis pažeidimas, tačiau nė viena iš šių komisijų nesiėmė veiksmingų priemonių, kad juos laiku ištirtų ir įvertintų.“

Apibendrinant, Konstitucinis Teismas pasakė, kad įstatymas blogas, todėl supaprastino sąlygas VRK taikyti ultima ratio priemonę t.y. pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Iš esmės LRKT bedantei VRK įstatė protezus. Pavojingai liberalus išaiškinimas, nes neaišku, kaip VRK juo naudosis ateityje, ypač kai keisis VRK sudėtys, o pati institucija yra formuojama asmeniškai suinteresuotų politikų. Bijau, kad šią išvadą būtų bandoma taikyti ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, remiantis formuluote, kad įvyko X kiekis šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų, todėl preziumuotina, kad galėjo būti iškreipta Y kiekis rinkėjų valios, o tai galėtų lemti, kad kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu. Būtų baisi praktika. Neaišku, kaip su tokio sprendimo apskundimu Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui, nes galimybe yra, tačiau jis turėtų vadovautis LRKT išaiškinimu ir jo pagrindu skirstyti įrodinėjimo pareigą, o tai reikštų savotišką kaltumo prezumpciją, nes ne VRK turėtų įrodinėti padarytų pažeidimų kiekį, faktus, ir šiurkštumą, o kad taip nebuvo turėtų įrodinėti besiginanti šalis. Labai įdomi situacija, o šios LRKT išvados motyvacija, man atrodo, mažų mažiausiai keista, nors suprantu jos priėmimo idėją ad hoc.

Praeitame savo įraše šiek tiek užsiminiau apie problematiką, susijusią daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų pripažinimu negaliojančiais, nes yra įstatymo neatitikimų su Konstitucija. Mano nuogąstavimus televizijos laidoje “Lietuva Tiesiogiai“ patvirtino ir prof. E. Kūris (cituoju iš atminties): “Konstitucija yra rašyta sąžiningiems žmonėms ir  nenumato Seimo įgaliojimų pratęsimo nesąžiningų rinkimų atveju“.

Taip pat pritariu E. Kūriui, kad 72 valandų terminas yra problema, manau, iš šio termino ir atsiranda tokios prezumpcijos, nes nėra laiko nustatinėti ir tirti faktus..

Manau, šioje išvadoje suformuotų oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų taikymas praktikoje, jeigu būtų naudojamasi neprotingai ir nesąžiningai, ateityje galėtų tapti rimta problema, nes rinkimai ateina ir praeina, o aš vadovaujuosi tokiu principu, kad nereikia priiminėti tokių elgesio taisyklių, kurios gali kelti didelį pavojų ateityje, kai nežinai kas jas galimai taikys.

%d bloggers like this: