Advokatų tarybos pirmininkas pasisako dėl advokatų skyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją

Keletą kartų rašiau, kad pagal dabartinį advokatūros įstatymo reguliavimą, su advokato veikla nėra suderinamas koks nors visuomeninių, mokamų pareigų ėjimas. Deja, nelabai kam tai buvo įdomu… Vakar labai nustebau perskaitęs Lietuvos Ryto straipsnį, kuriame cituojamas advokatūros pirmininkas V. Papirtis:

“Lietuvos advokatūra, tvirtindama institucijų, kurių veikloje gali dalyvauti advokatas, sąrašą, turėtų įvertinti, ar advokato dalyvavimas šių institucijų veikloje yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto, užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Dabar įstatymas advokatams leidžia tik dirbti Lietuvos advokatūroje, užsiimti moksline, kūrybine ar pedagogine veikla, teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas taip pat gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.

Nepaisant to, šiuo metu advokatai yra skiriami dirbti įvairiose institucijose, pavyzdžiui, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tačiau šių paskyrimų teisėtumas vertinamas prieštaringai.“

Šioje citatoje kalbama apie advokatūros įstatymo pataisas, kurias jau komentavau, kuriomis siūloma leisti pačiai advokatūrai sudaryti sąrašą visuomeninių pareigybių, kurios būtų suderinamos su advokato veikla.

Kitas dalykas, kad pagaliau ne kas kitas, o advokatūros pirmininkas nors ir nedrąsiai bet užsimena, kad advokatų skyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją teisėtumas yra abejotinas. Man asmeniškai neteisėtumas abejonių nekelia. Apskritai visą tą situaciją iškėliau į viešumą todėl, kad vienos advokatų kontoros atstovai atstovauja V. Uspaskich ir baudžiamojoje sukčiavimo byloje ir kartu kitas tos kontoros advokatas yra deleguotas Darbo partijos į VRK.

Apibendrindamas džiaugiuosi, kad šią problemą pagaliau pastebėjo ir pats advokatų tarybos pirmininkas. Galbūt tai reiškia, kad įšalas pagaliau baigiasi ir ateina pavasaris, su kuo visus ir sveikinu.

Reklama

Kokia pašaline veikla gali užsiimti advokatai spręs pati advokatūra

Neseniai rašiau, kad advokatai negali būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais, pateikdamas argumentaciją, dėl advokatų veiklos ribojimų pagal LR advokatūros įstatymą. Kad ir kaip būtų keista, šis mano komentaras neliko nepastebėtas.  2012 11 29 Teisingumo ministerija Seimu pateikė advokatūros įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  nuostatų įgyvendinimą, panaikinti neproporcingus ribojimus advokatų profesinės veiklos vykdymui. Kai kurie pakeitimai labai sveikintini, pavyzdžiui siekiama naikinti advokatų reklamos draudimą, kuris yra visiškas non-sense’as, bet šiame komentare ne apie tai. Po visu pakeitimu paketu patenka ir 43 str. pakeitimas, kuris, kaip anksčiau minėjau, su mažomis išimtimis, draudė advokatams užsiimti netiesiogine jų veikla. Siūlomo pakeitimo lyginamasis variantas atrodo taip:

„1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, dalyvavimą institucijų, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra, veikloje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Lietuvos advokatūra, tvirtindama institucijų, kurių veikloje gali dalyvauti advokatas, sąrašą, turi įvertinti, ar advokato dalyvavimas šių institucijų veikloje yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto, užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą.

Taigi, kaip matome, šiais pakeitimas advokatūra įgis teisę sudaryti sąrašą pareigų, kurios turės būti suderinamos su advokato profesija. Gana plati diskrecija. Būtų galima diskutuoti, ar tokias funkcijas galima pavesti advokatūrai ir, ar toks sąrašas neturėtų būti įstatymo lygmenyje, bet tiek to. Svarbiau, bus bandoma priimti atitinkamas pataisas, kurios turėtų panaikinti dabar vykstančius tęstinius įstatymo pažeidimus.

Kartu pakeistas ir 23 str., kuris numatė sankciją:

„4) advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose pradėjo eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;“

Nežinau, kieno iniciatyva šios pataisos, tačiau turiu įtarimų, kuriais nežadu svaidytis.

Beje, pataisos tikslas akivaizdus, užtenka atsiversti aiškinamąjį raštą:

“Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad advokatas gali dalyvauti institucijų, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra, veikloje, tačiau į šį sąrašą galės būti įtrauktos tik tos institucijos, kurių veikloje advokato dalyvavimas yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto, užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Tai sudarytų sąlygas advokatams būti įvairių komisijų, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, kuriose darbas yra apmokamas, nariais ir aktyviai dalyvauti valstybės bei visuomenės veikloje.“

 Patį faktą, kad reaguota į vykstančius įstatymų pažeidimus ir bandymą juos ištaisyti, vertinu teigiamai.

P.S. Už drąsą ir bendradarbiavimą dėkoju INFOLEX’ui.

Ar advokatai gali būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais?

Tai yra klausimas, į kurį nerandu atsakymo jau senokai. Nors, tiesą pasakius, savo atsakymą jau seniai radau, tiesiog kažkaip pasigendu kitų asmenų pozicijos. Klausiau ir pačių VRK narių ir teisingumo ministro, o atsakymo negavau.  Galvojau tiek jau to, bet Seimas nutarimu yra įpareigojęs teisingumo ministrą ir Lietuvos teisininkų draugiją pateikti naujus kandidatus į iš naujo formuojamą VRK iki lapkričio 26 dienos. Po to perskaičiau delfi naujieną, kurioje rašoma, kad “Teisininkų draugija į naujai formuojamą VRK siūlys tuos pačius atstovus“. Esant šioms aplinkybėms man vėl kyla klausimas dėl advokatų galimybės būti VRK nariais, nes mano pozicija buvo, kad dabartinės (jau išformuotos) VRK sudėtis buvo ne legitimi. Tokią pozicija grįsčiau keliais argumentais.

LR advokatūros įstatyme yra nustatyti tam tikri advokato veiklos ribojimai:

“2 straipsnis. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos

1. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

4 straipsnis. Advokato veikla

4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Teisę teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Kiti advokatų veiklos apribojimai

1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą.

23 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo

1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

4) advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose;“

Mano manymu, naudojant sisteminį, lingvistinį ir įstatymo leidėjo valios teisės aiškinimo metodus, galima prieiti prie vienintelės išvados, kad advokatas, be tiesioginės savo veiklos t.y. kliento interesų ir iš jų tiesiogiai išplaukiančių paslaugų (pvz.: 4 str. 4 d., nes tai taip pat kliento interesų atstovavimas, ir išimtys iš tiesioginės advokato veiklos: pedagoginė mokslinė ir kūrybinės veikla), negali eiti jokių kitų mokamų pareigų. Už tokį pažeidimą 23 str. net numatyta sankcija t.y. išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Kaip matėme, ši norma praktikoje nėra taikoma, arba advokatūra yra tiesiog linkusi žiūrėti pro pirštus.

Jeigu teisingai suprantu, toks teisinis reguliavimas nustatytas ne veltui t.y. įstatymų leidėjas išimtinai suteikdamas advokato profesijai specifinius įgaliojimus, kartu ir sukūrė negatyviąją prievolę t.y. įtvirtino bendrąją taisyklę, kuri draudžia advokatui dirbi ir gauti atlygį už veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su advokato veikla. Mano nekuklia nuomone, buvimas VRK nariu – viena iš tų veiklos rūšių, kuria įstatymas draudžia advokatui užsiimti. Gal ir būtų galima tam tikrais atvejais į 43 str. 1 d. pažiūrėti pro pirštus, bet nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja šios normos nauja redakcija:

“1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą.“

Nauja normos redakcija tik sustiprina mano poziciją, kad advokatas užsiimti kita, su advokato profesija nesusijusia, mokama veikla, nes įstatymų leidėjas savo pozicijos nekeičia.

Kodėl rašau šį komentarą. Todėl, kad Lietuvos teisininkų draugija vėl į VRK siūlo tuos pačius asmenis, o tarp jų yra advokatų. Paradoksalu, kad save pasivadinusi “Lietuvos teisininkų draugija“ irgi pro pirštus žiūri į įstatymus, nebent jie kitaip interpretuoja mano cituojamas normas. Žinoma, aš pateikiu tik savo subjektyvią nuomonę, bet, manau, jeigu jau iš naujo formuojame VRK, tai kodėl nepadarius jos sudėtį šį kartą legitimia? Neabejoju, kad į šias mano pastabas tikrai niekas neatsižvelgs, tačiau vis tiek norėjosi šiuo klausimu išsakyti savo nuomone. Man labai nusibodo gajus lietuviško teisės aiškinimo būdas, kuris galėtų būti formuluojamas maždaug taip: “nors ir įstatymas to reikalauja, JEIGU LABAI REIKIA, galime tų reikalavimų nesilaikyti“.

%d bloggers like this: