Aplinkos ministerijos klerkai Konstitucijos egzamine, deja, nedalyvavo

Čia neseniai gavau klausimą, jeigu aš taip gerai išmanau konstitucinę teisę, kodėl niekada nesu laimėjęs Konstitucijos egzamino? Atsakymas labai paprastas, niekada net nesu jame dalyvavęs. Kodėl? Nes net teisininkams skirti egzaminų klausimai, kaip pastebėjo prof. Justinas Žilinskas, yra “protų mūšio“ tipo. Tai tiesiog reiškia, kad norint laimėti, tereikia mokėti Konstitucijos tekstą mintinai. Tai nėra blogai, nes mano supratimu, šio egzamino pagrindinis tikslas – kad kuo daugiau žmonių atsiverstų Konstituciją ir ją paskaitytų. Kuo daugiau žmonių bus skaitę Konstituciją ir žinos valstybės konstitucinę sąrangą, žinos savo konstitucines teises ir pareigas, pamatines teisinės valstybės nuostatas, tuo geriau.

Deja, ne visi žmonės, kurie turėtų susipažinti su Konstitucija, tai padarė. Aplinkos ministerijos puslapyje perskaičiau naujieną:

“Aplinkos ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Jomis siūloma apriboti nemokių pažeidėjų galimybes išvengti paskirtos baudos atlyginimo ir numatyti galimybę tokiais atvejais pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais be pažeidėjo sutikimo.

Pastarųjų metų statistika rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų, kurie negali sumokėti baudos ir neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ir kuriems nebuvo paskirti nemokami viešieji darbai dėl pažeidėjo nesutikimo, daugėja. Nuo 2012 m. iki šių metų pirmojo pusmečio skirtos baudos, kurioms negalimas išieškojimas, sudaro per 70 tūkst. Lt.

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma pažeidėjui neturint turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais be pažeidėjo sutikimo. Šiuo metu tokie pažeidėjai turi teisę šios baudos mokėjimo alternatyvos atsisakyti. Dažnai jie sąmoningai nesutinka, kad bauda būtų pakeista nemokamais viešaisiais darbais, žinodami, kad pareigūnai neturi kitų teisinių būdų ir priemonių nubausti už padarytus pažeidimus.

„Dabartinis Administracinių teisės pažeidimų kodekso reglamentavimas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų baudų išieškojimo yra ydingas, nes nemokus pažeidėjas ne tik nėra suinteresuotas sutikti dirbti nemokamus viešuosius darbus, bet ir akivaizdžiai gali tuo piktnaudžiauti. Siūlome šią tvarką tobulinti ir taip skatinti pažeidėjus gerai pagalvoti prieš pažeidžiant taisykles“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.“

Aplinkos ministerijos teisės specialistai (turėtų turėti teisės specialistų gi?) sumąstė genialų dalyką, kurio iki anksčiau nebuvo sugalvojęs niekas kitas? Priversime dirbti viešuosius darbus? Ne, deja, taip nebus. Tereikia kartais paskaityti Konstituciją, kad rastumei jos 48 straipsnį:

Priverčiamasis darbas draudžiamas.“

Taip, tai reiškia, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Ir įstatymų leidėjas nustatydamas, kad norint skirti viešuosius darbus kaip nuobaudą teisės pažeidėjui, reikalaudamas gauti pažeidėjo sutikimą, paisė šios konstitucinės nuostatos.

Toliau tame pačiame pranešime naujienų pranešime rašoma:

“Įstatymo projektu siūloma nustatyti teisę ne tik teismo nutartimi, bet ir pareigūno sprendimu pažeidėjui, kuris neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais be asmens sutikimo. Jei įstatymo projektui būtų pritarta, ateityje sprendimą pakeisti nemokaus pažeidėjo prievolę mokėti baudą į pareigą dirbti viešuosius darbus galėtų priimti aplinkos apsaugos inspektoriai.“

Taigi aplinkos apsaugos inspektoriai galės keisti nuobaudas. Šiuo klausimu siūlau vėlgi atsiversti Konstituciją:

109 straipsnis

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Manau, išvadas apie šio projekto autorių kvalifikaciją skaitytojas pasidarys pats. Aš tik parekomenduosiu kitais metais sudalyvauti Konstitucijos egzamine.

Reklama

Bus galima mitinguoti po Konstitucinio Teismo langais?

Šį vakarą skaitau naujausius Seime įregistruotus įstatymų projektus ir atrodytų užkliuvo toks vienas visai nekaltas. Juo norima pakeisti susirinkimų tvarką, o kartu ir Konstitucinio Teismo įstatymo specialią normą (17 str. 5 d.) ir ją išdėstyti taip:

“Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 25 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo arba Teismo veiklą.“

Pakeitimo logika išdėstyta aiškinamajame rašte:

“Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) pakeitimo projektas kartu  teikiamas su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 69-1291), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851) projektais, kuriais siekiama pakeisti rengiamų mitingų, piketų, susirinkimų atstumo nustatymo tvarką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus bei rinktis į taikius susirinkimus. Dabartiniai įstatymai susirinkimų atžvilgiu yra neadekvačiai griežti, todėl aktyviems asmenims yra sudaromos per didelės kliūtys pasinaudoti Konstitucijos suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, jog dabartiniuose įstatymuose nustatyti atstumai mažina pilietiškai nusiteikusių asmenų norą įgyvendinti demokratijos principus, nes pagrindinės Valstybės institucijos atsiriboja nuo šalies gyventojų, tokiu būdu mažindamos pasitikėjimą jomis.“

Beveik prieš metus nufilmavau vieną vaizdo įrašą, kuriuo iš dalies norėjau pasidalinti, bet nusprendžiau nepūsti vėjo į paksistų laivo bures. Tuo metu tai nebūtų buvę protinga, bet dabar, manau, jau galiu parodyti tą įrašą:

Šiame įraše kalba vienas iš dabartinių ministrų D. Barakauskas ir Seimo narys A. Mazuronis. Pagal vaizdo įrašo vietą, fone Žemaitės paminklas (man atrodo, kad šį kartą jos akyse mačiau ašaras), pagal kurį galima nustatyti, jog veiksmas vyksta visai šalia Konstitucinio Teismo. Šis artistų farsas vyko būtent tą dieną, kai Konstitucinis Teismas iš esmės nagrinėjo R. Pakso bylą, praeitų metų rugpjūtį. Dalyvavau tame teismo posėdyje. Jam artėjant į pabaigą salėje pasigirdo didžiulis triukšmas iš išorės. Tada dar šalia sėdinčiam asmeniui pajuokavau, kad paksistai šturmuoja teismą. Po posėdžio išėjęs į lauką ir pamatęs spektaklį supratau, kad beveik neklydau…

Kodėl pasakoju šią istoriją rašydamas apie konkrečią įstatymo pataisą? Todėl, kad triukšmas nuo Žemaitės paminklo, kuris ir yra maždaug už 75 metrų (jeigu ne arčiau) nuo teismo, puikiai girdėjosi posėdžių salėje ir trukdė susikaupti stebėti posėdį.   Jei neklystu buvo naudojami būgnai ir t.t. Dabar siūlau pagalvoti, kas būtų, jeigu mitinguoti būtų galima už 25 nuo teismo? Per kiekvieną svarbesnį posėdį prie teismo susirinktų maištaujančios interesų grupės ir jų atstovai.

Kokia įstatymų leidėjo logika, kuria yra padaryti atstumų apribojimai prie valstybinių institucijų? Labai paprasta – ribojimu nebuvimas gali trukdyti konkrečiai institucijai vykdyti jai pavestas funkcijas. Prisiminkime, kas darėsi 2009 m. prie Seimo, kai į jį net įeiti ir išeiti buvo pasunkintos sąlygos, dužo langai ir t.t. Manau, būdamas minioje, sugebėčiau numesti akmenį iki teismo lango. Šiame kontekste ypatingą vietą užima teisingumą vykdančios institucijos. Pagal Konstituciją Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, o jį vykdydami teismai klauso tik įstatymo. Kokiu tikslu buvo rengiamas paksistų šou prie teismo? Pirma, užsidirbti taškų prieš rinkimus, antra, paveikti teismą. Jeigu man sėdint posėdžių salėje girdėjosi riksmai apie uzurpuotą Konstituciją, būgnai ir t.t., tai jie turbūt girdėjosi ir toje pačioje salėje bylą sprendžiantiems teisėjams. Toks bandymas išsidirbinėti yra ne kas kitą, o bandymas paveikti nešališką, nepriklausomą teismą, todėl turėtų būti baustinas.

Todėl tokia argumentacija, kai teigiama, kad dabartiniai ribojimai yra neadekvačiai griežti ir taip sudaromos per didelės kliūtis pasinaudoti konstitucinėmis teisėmis – akivaizdžiai pagrįsti tik fantazija paistalai. Tai yra kažkokia partizaninė teisėkūra, kai neadekvačiomis priemonėmis neva siekiama visuotinio gėrio. Nes jeigu negali piketuoti po Konstitucinio Teismo langais ir reikia paeiti kelias dešimtis metrų iki Žemaitės paminklo, tai yra didelė kliūtis iš žmogaus/konstitucinių teisių pažeidimas…

Žemaitė verkia..

Draudimas advokatams reklamuotis – atgyvenęs

Tokį automobilį galima pamatyti važinėjantį Vilniuje.

Tokį automobilį galima pamatyti važinėjantį Vilniuje.

Jau ne pirmą kartą matau šį automobilį Vilniuje. Kas kartą pamatydamas vis pagalvoju: ar tokie lipdukai nepažeidžia advokatūros įstatymo 42 straipsnio? Galima bandyti išsisukinėti, kad reklamuojamas UAB’as, bet klientus vistiek konsultuos “geriausi jų advokatai“, o tai reiškia, kad reklamuodamas save UAB’as kartu reklamuoja ir savo advokatus (nors žiūrėdami tik lingvistiškai į normą, tai advokatui draudžiama reklamuoti veiklą, o ne UAB’ui :).  Taip gyvuoja advokatų ir UAB’ų simbiozė, nes neretai advokatams sunku rasti klientų, o UAB’ų agresyvi reklama gali padėti tai padaryti. Man pačiam šiek tiek keistas pats principinis draudimas reklamuoti advokato veiklą. Jis atrodo esantis archajiška liekana, nebeatitinkanti laisvosios rinkos logikos. Pati įstatyme įtvirtintos normos konstrukcija suteikia plačias išimtis iš bendrosios taisyklės:

“42 straipsnisDraudimas reklamuotis

1. Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą.

2. Leidžiama tokia informacija, kai duomenys apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų, taip pat kai advokatas ar advokatų profesinė bendrija įstatymų nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos davėjai.“

Jeigu kam teko turėti kokių nors reikalų su didesnėmis Vilniaus miesto advokatų kontoromis, na pavyzdžiui dalyvauti kokiuose jų remiamuose renginiuose, ar konferencijose, tai visada žinai, kad pasipildysi savo tušinukų, bloknotų, dokumentų įmaučių atsargas, nes tos kontoros nepagaili lėšų teisėtai savo vardo sklaidai padidinti. Paskaičius infolex.lt rasime teisės naujienų apžvalgų skiltį, kurioje advokatų kontoros teisėtai reklamuojasi rengdamos apžvalgas:

Advokatų kontorų informaciniai leidiniai

Advokatų kontorų informaciniai leidiniai

Tokios išimtys iš esmės padaro neefektyvią bendrąją taisyklę, kuri draudžia reklamuoti advokato veiklą.  Todėl mano pasiūlymas būtų paprastas, tiesiog šalinti lauk šį draudimą ir leisti reklamuotis visiems. Kiek pamenu, dar teisingumo ministru būnant R. Šimašiui, buvo teikiamos advokatūros įstatymo pataisos, kurios užstrigo pateikimo stadijoje, o viena jų atrodė taip:

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

42 straipsnis. Advokato veiklos reklama

1. Advokato veiklos reklama leidžiama tiek, kiek ji atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatytus reklamos naudojimo reikalavimus ir advokato veiklos principus. Už advokato veiklos reklamos pažeidimus taikoma drausminė atsakomybė šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2 Advokato veiklos reklamos naudojimo reikalavimus užtikrinant jos atitiktį advokato veiklos principams nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.“

Gaila, atrodo visai geros pataisos, kurios visiškai neprieštarauja advokato veiklos principams ir išimtims iš bendrosios taisyklės. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai advokatas yra privataus verslo subjektas ir apie šios profesijos šventumą kalbėti nėra jokios prasmės… Kuo mažiau protekcionizmo šiai profesijai, tuo geriau – rinka pati pasirinks. Leisdami visiškai reklamuotis advokatams panaikintume disbalansą tarp advokatų ir advokatų simbiozėje su UAB’ais.

Kasacinio ir apeliacinio skundų padavimo terminai priklausys nuo byloje esančių popieriaus lapų skaičiaus?

Savaitgalį kaip visada peržvelgiu dar neperskaitytą teismų praktiką, taip pat pasižiūriu, ką gero per savaitę nuveikė Seimas. Kaip ir žadėjau, stengsiuosi nagrinėti daugiau teisėkūros iniciatyvų, kurios susijusios su man artimomis teisės šakomis. Šį kartą negaliu nepastebėti Seimo narių grupės pasiūlymų, kuriais siekiama pailginti apeliacinio ir kasacinio skundų padavimo teismui terminus. Siūlomi tokie pakeitimai (XIIP-476 ir XIIP-475):

“1 straipsnis. 307 straipsnio 1 dalies pakeitimas

307 straipsnio 1 dalyje po žodžio „dienos“ įrašyti žodžius „jei byloje esančių dokumentų skaičius yra ne didesnis kaip 600 lapų. Jei bylos apimtis didesnė – už kiekvieną papildomą 30 dokumentų lapų kiekį apeliacinis skundas gali būti paduotas prie trisdešimties dienų termino pridedant po vieną papildomą dieną nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos., jei byloje esančių dokumentų skaičius yra ne didesnis kaip 600 lapų. Jei bylos apimtis didesnė – už kiekvieną papildomą 30 dokumentų lapų kiekį apeliacinis skundas gali būti paduotas prie trisdešimties dienų termino pridedant po vieną papildomą dieną nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“.

 ir

1 straipsnis. 345 straipsnio 1 dalies pakeitimas

345 straipsnio 1 dalyje po žodžio „dienos“ įrašyti žodžius „,jei byloje esančių dokumentų skaičius yra ne didesnis kaip 600 lapų. Jei bylos apimtis didesnė – už kiekvieną papildomą 30 dokumentų lapų kiekį kasacinis skundas gali būti paduotas prie trijų mėnesių termino pridedant po vieną papildomą dieną nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos., jei byloje esančių dokumentų skaičius yra ne didesnis kaip 600 lapų. Jei bylos apimtis didesnė – už kiekvieną papildomą 30 dokumentų lapų kiekį kasacinis skundas gali būti paduotas prie trijų mėnesių termino pridedant po vieną papildomą dieną nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos“.“

 Iš aiškinamųjų raštų Seimo nariai pateikia tokius pakeitimų motyvus:

“Toks reguliavimas nepagrįstai apsunkina galimybes teisių gynybai didelės apimties bylose. Pastaruoju metu pastebimi atvejai, kai dėl per didelės apimties bylos apimčių bylos šalims nepakanka laiko parašyti išsamų ir jų interesus atspindintį skundą. Taigi, siekiama, kad  skundo pateikimo terminas tiesiogiai priklausytų nuo bylos apimties.“

Taigi, Seimo nariai teigia, kad pastaruoju metu pastebimi atvejai… Kur jie pastebimi? Jų fantazijoje. Tokių keistų pakeitimų seniai nemačiau. Siūloma terminą matuoti lapais… Ar asmenys rengiantys šiuos pakeitimus suvokia, ką jie bando keisti? Tegul pabando sau atsakyti, kodėl paduoti apeliacinį skundą terminas tėra tik 30 dienų? TODĖL, KAD  ŠALYS JAU SAVO GINČĄ IŠ ESMĖS SPRENDĖ PIRMOJE INSTANCIJOJE IR YRA IŠSAMIAI SUSIPAŽINUSIOS SU BYLOS MEDŽIAGA!!! Apeliacija turi savo specifiką, joje ribojamas įrodymų pateikimas, joje tikrinamas tik pirmosios instancijos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Kasacija. Kodėl kasacijoje yra 3 mėnesiai skundui pateikti? Aš, atvirai pasakius, neįsivaizduoju… Teoriškai argumentacija tokiam ilgam terminui galėtų būtį, kad kasacijoje sprendžiami tik patys sudėtingiausi teisės aiškinimo klausimai. TEORIŠKAI… Praktiškai toks ilgas kasacinio skundo terminas leidžia kasatoriams žaisti, tai yra po kelis kartus paduoti lygiai tą patį, pirmą kartą nepriimtą, skundą, kai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pasikeičia kasacinio skundo atrankos kolegija. Būtų mano valia, aš sutrumpinčiau kasacinio skundo padavimo terminą, nes tikrai 3 mėnesių nereikia parašyti nė vienam kasaciniam skundui.

Mano galutinė išvada būtų tokia, kad šie siūlomi pakeitimai yra totali nesąmonė, kurie prisidės tik prie proceso vilkinimo, o ne teisių gynybos. Norint pilnai įgyvendinti šiuos pakeitimus, reikia unifikuoti visų procesinių dokumentų šriftus, tarpus tarp eilučių, atitraukimus nuo paraštės, lapas prirašytas iš vienos ar abiejų pusių ir t.t., ko Seimo nariai nepadaro, taip suteikdami piktnaudžiavimui dar didesnes galimybes. Priimdami šiuos skundus vietoje aiškių, konkrečių terminų teisėjai (padėjėjai) turės dar suskaičiuoti bylos lapus, o tada paskaičiuoti, kiek pailgėja terminas? Jeigu yra teisininkų, kurie nespėja esamais terminais pateikti apeliacinių, kasacinių skundų – metas keisti profesiją…

%d bloggers like this: