Antras mano mokslinis straipsnis: “THE DOCTRINE OF LAESIO ENORMIS IN LITHUANIAN CONTRACT LAW“

Šį straipsnį kartu su kolege ir labai kieta sutarčių teisės specialiste doc. dr. Rūta Lazauskaite parašėme dar varasą. Pagaliau jis išvydo dienos šviesą.

Straipsnį galite parsisiųsti paspaudę ant jo pavadinimo čia – Laesio enormis doktrina Lietuvos sutarčių teisėje.

Straipsnis anglų kalba, nes norėjosi pasitikrinti, kaip pavyks suprantamai šia kalba parašyti ilgą teisinį tekstą. Straipsnį sudaro trys didelės dalys. Pirmiausia paaiškiname, koks laesio enormis samprata įgyvendinta mūsų CK – esminė sutarties šalių nelygybė. Trečioje dalyje apžvelgiame daugmaž visą LAT’o praktiką šio instituto taikymo atvejais.

Antroji dalis yra problematiškiausia. Joje įrodinėjame, kad esminė nelygybė yra vienintelis bendrasis atsisakymo nuo sutarties pagrindas. Atsisakymas nagrinėjamas sistemiškai su sandorių negaliojimo pagrindais. Taip pat kritikuojame kodekso kūrėjus, kad iš UNIDROIT principų perkėlė šį vienintelį atsisakymo nuo sutarties pagrindą, o kitus tris (klaidą, apgaulę, grasinimą) pamiršo. Šioje vietoje aš asmeniškai padariau vieną gana žioplą klaidą, t.y., tik po straipsnio priėmimo spausdinti radau dar vieną šaltinį. Valentinas Mikelėnas 2008 m. parašė straipsnį “The Influence of Instruments of Harmonisation of Private Law upon the Reform of Civil Law in Lithuania“, kuriame paaiškino, kad:

“Thus it was natural that some provisions of the UNIDROIT Principles were not compatible with the ideas supported by the members of the working group. For example, the working group insisted on strict application of the principle of pacta sund servanda.The elements of this principle are clearly established by the relevant provisions of the Civil Code. For example, Part 1 of article 6.189 of the Civil Code provides that a contract formed in accordance with the provisions of the law and that is valid shall have the force of law between its parties. Obviously, it is not possible for a party either to unilaterally avoid a contract or to unilaterally refuse to perform an obligation that arises out of a contract (under article 6.59 of the Civil Code). For these reasons, the working group decided not to accept the institute of avoidance of a contract, as provided by articles 3.14–3.17 of the UNIDROIT Principles, because unilateral avoidance of a contract could lead to instability of civil relationships. As a result, the Civil Code provides that in the event of mistake, fraud, or threat, the interested party must start court proceedings for the annulment of a contract.“

Labai gailiuosi, kad per vėlai pamačiau šį straipsnį. Nors tyrimo rezultatas nebūtų pasikeitęs, čia matau kodekso kūrėjų tikrąją valią ir būčiau sustiprinęs savo argumentus. Kadangi jau negaliu pakeisti išleisto straipsnio, bet turiu savo tinklaraštį, tai papildysiu straipsnio argumentus čia. Su visa derama pagarba Valentinui Mikelėnui, kuris yra vienas didžiausių mano autoritetų.

Pirma, V. Mikelėnas sako, kad norėta griežtai laikytis sutarčių privalomumo principo. Aš nemanau, kad galima iracionaliai absoliutinti net šį kertinį sutarčių teisės principą. Atsisakymo nuo sutarties pagrindai būtent ir turėtų būti pateisinamos šio principo išimtys, nes šiuo atveju suteiktume prioritetą teisėtumui, negu verstume šalis vykdyti neteisėtą sutartį.

Antra, nuoroda į 6.59 str. nėra visiškai atitinkanti V. Mikelėno argumentus, nes šis straipsnis leidžia vienašališkai atisisakyti vykdyti prievolę įstatymo numatytais atvejais. Klaida, apgaulė ir grasinimas ir būtų buvę šie įstatymo numatyti atvejai ir jokios problemos čia nebūtų.

Trečia, Mikelėnas teigia, kad leidimas atsisakyti sutarties sąlygotų civilinių santykių nestabilumą, todėl klaida, apgaulė ir grasinimas nebuvo perkelti kaip atsisakymo pagrindai. Tada mano kontra klausimas, kodėl buvo perkelta esminė nelygybė? Vienas atsisakymo pagrindas perkeltas ir jis nereiškia nestabilumo, o kiti trys sukeltų nestabilią situaciją? Toks aiškinimas yra visiškai nelogiškas. Ir Mikelėnas sako, kad sutarties atsisakymo institutas nebuvo perkeltas į CK. Akivaizdu, kad tai nėra tiesa. Jis nebuvo perkeltas visa apimtimi, t.y. perkelta tik 1/4 instituto – esminė nelygybė.

Ketvirta, kaip mes galime kalbėti apie nestabilumą ir t.t., jeigu į CK perkelti iš UNIDROIT principų 6.212, 6.204, 6.209, 6.217, 6.219 str. kurie juose numatytais specifiniais atvejais leidžia vienašališkai nutraukti sutartis. Gi, atsisakymo nuo sutarties ir vienašališko sutarties nutraukimo institutų esminis skirtumas tėra retrospektyvus ir perspektyvus galiojimas?

Todėl pasilieku prie savo pozicijos, kad šioje vietoje kuriant kodeksą buvo padarytos sisteminės klaidos.

Taip pat šiuo klausimu po straipsnio išleidimo teko diskutuoti su pasaulinio lygio lyginamosios sutarčių teisės profesoriumi T. Kadner Graziano. Jam papasakojau, kaip įgyvendintas atsisakymas nuo sutarties mūsų CK, tai jis buvo labai nustebęs dėl tokio keisto pasirinkimo ir nieko panašaus nebuvo girdėjęs. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje vyrauja dvi pozicijos. Pirma, senoji stagnuojanti, kuri leidžia tik pripažinti sutartis negaliojančiomis teismo sprendimu ir antroji, progresyvi, kuri leidžia šalims pačioms vienašališkai atsisakyti sutarties. Apie šias abi pozicijas ir rašome šiame straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyrius neteisingai numeruoja bylas

Visą sausio mėnesį skaitau LAT’o nutartis ir vos ne paskutinę sausio dieną supratau, kad kažkas su jomis ne taip. Praėjusių metų spalio 15 d. teisėjų tarybą priėmė nutarimą, kuriuo suvienodino bylų žymėjimo taisykles. Nutarimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Esminiai nutarimo momentai, mano nuomone, yra du:

1) Jeigu byla vedama elektroniniu būdu, tai jos numeris turi prasidėti su raide “e“, pvz.: e3K-3-46-686/2015;

2) Kiekvienai bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo bylai, jei šiose Taisyklėse nenurodyta kitaip, suteikiamas unikalus numeris, kurį sudaro keturios raidžių ir (ar) skaitmenų grupės: [tipas]-[eilės numeris]-[teisėjo kodas]/[metai]. Paskutinė bylos numerį sudaranti skaitmenų grupė (metai) nuo kitų bylos numerio elementų atskiriama dešininiu pasviruoju brūkšniu (/), o visos kitos numerio sudėtinės dalys viena nuo kitos atskiriamos brūkšneliais (-).

Taigi turime unifikuotą žymėjimo sistemą. Reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo šiol elektroninėms byloms turi pridėti raidę “e“ ir sprendimo numeryje turi atsirasti teisėjo pranešėjo kodas.

Jeigu pasinaudotume LAT’o puslapio sprendimų paieška, tai pamatytume, kad viskas kaip ir tvarkoje (išskyrus, kad daugiau negu po metų laiko, vietoje G. Sagačio, kaip pranešėjo pavardės, yra kažkokia neaiški keverzonė), matome ir žymenį “e“ ir teisėjų pranešėjų kodus:

Screen Shot 2015-02-01 at 21.07.55Problema išlenda tada, kai atsiverti kurį nors sprendimą. Paimkime nutartį Nr. 37 (be to, su šita nutartimi išvis betvarkė, nes jos tekste matome, kad jai tekste suteiktas 47 eilės numeris, nors paieškoje yra 46. Nutartis paieškoje numeriu e3K-3-46-686/2015 išvis nepaskelbta, nes po jos numeriu paieškoje realiai įdėta A. Maciejevski nutartis 3K-3-47-611/2015. Tai reiškia, kad egzistuoja dvi vienodos nutartys (nors paieškoje jos turi skirtingus numerius e3K-3-46-686/2015 ir 3K-3-47-611/2015) tekste su tuo pačiu 47 eilės numeriu. Išvada, kad viena nutartis, kurios eilės numeris turėtų būti e3K-3-46-686/2015 nėra viešai paskelbta išvis, nes kita nutartis (3K-3-47-611/2015) paieškoje turi du eilės numerius (46 ir 47)):

Screen Shot 2015-02-01 at 21.14.32

Kaip matome, pačioje nutartyje bylos numeris yra užrašytas naudojant senąją tvarką, t.y. nėra nei “e“ raidės, nei teisėjo pranešėjo numerio. Jeigu imsime vėlesnes šio menesio nutartis, tai kai kuriose, pvz. pranešėjo R. Norkaus nutartyje žymėjimas jau yra teisingas. Kitose nutartyse pats .doc failo žymėjimas yra teisingas, tačiau nutarties tekste paliktas senas žymėjimas. Nežinau, kas už tai yra atsakingas: teisėjai pranešėjai, jų padėjėjai, ar jie turi kažkokią automatizuotą sistemą sprendimo formai pildyti, kuri neatnaujinta, bet šitie trūkumai turėtų būti pašalinti.

Žinoma, kabinėjuosi prie smulkmenų, bet tai yra svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra prasmės unifikuoti sprendimų žymėjimo, jeigu jo nebus laikomasi viename teisme, kai skirtingi teisėjai naudos skirtingus žymėjimo būdus. Antra, bent jau aš asmeniškai skaitydamas nutartis, jas susižymiu ir svarbiausias tam tikrais klausimais pateikiu studentams. Visada pasakau tik nutarties numerį ir jo turi pakakti, kad nutartis būtų rasta. Tačiau, jeigu pasakysiu nutarties numerį, kuri pažymėta senuoju būdu, tai LAT’o paieškos sistema jos neranda, kadangi, kaip jau minėjau, paieškos sistema yra atnaujinta ir nutartis žymi pagal naująsias taisykles. Aišku, aš pats rankiniu būdu išsitaisiau numerius, tačiau, manau, kad atsiras kitų vartotojų, kurie nepastebės šių žymėjimo klaidų ir po to nebegalės rasti teismo sprendimų, nes naudos nutarties tekste esantį numerį, kuris yra klaidingas.

Neturėdamas kitokių būdų komunikuoti su LAT’u, tikiuosi, kad kažkas jame perskaitys šitą komentarą ir ištaisys šių metų sausio mėnesio nutarčių numerius. Darbo nebus daug, užteks dešimties minučių.

%d bloggers like this: