Studentų rezultatų vertinimas neatitinka konstitucinės gero mokymosi sampratos

Šį pirmadienį Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame aiškino su aukštuoju mokslu susijusius klausimus. Iš esmės jie buvo trys:

  1. Aukštųjų mokyklų skyrimo tvarkos konstitucingumo klausimas. Buvo ginčijamas reguliavimas, kuriuo į aukštųjų mokyklų tarybas skiriami visuomenės atstovai. Taip pat čia ginčyta, ar nepažeidžia universitetų autonomijos tai, kad šie visuomeniniai atstovai renkami juos įvertinus Aukštojo mokslo tarybai (Vyriausybės sudaryta institucija, kurios tikslas kuruoti aukštąjį mokslą.
  2. Ginčytas galiojantis terminas, per kurį sprendžiama ar bakalauro studentas yra gerai besimokantis. Nes pagal dabartinį reguliavimą pareiškėjams neaišku, kas yra “studijų metai“.
  3. Ginčytas reguliavimas, kuriuo nustatoma, kas yra gerai besimokantis studentas.

Apie pirmus du klausimus trumpai. Pirmuoju klausimu, KT pasakė, kad reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes visais atvejais universitetų tarybos narių daugumą sudaro būtent universiteto atstovai ir taip išlaikoma autonomija. Dėl Aukštojo mokslo tarybos vertinimo teismas pasakė, kad tai nėra politinio pasitikėjimo ar pan. institucija, o yra iš visuomenėje žinomų, švietimui nusipelniusių asmenų sudaryta nepriklausoma instituciją, kuri vertina kandidatus į tarybą pagal universitetų ir įstatymo nustatytus kriterijus, be to, jos balsas nėra sprendžiamasis. Todėl šis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Antruoju klausimu KT nurodė, kad reguliavimas, kuriuo studento rezultatai turi būti vertinami nerečiau kaip kartą per studijų metus (t.y. VIENERIUS metus), neprieštarauja Konstitucijai. Vertinti kartą per semestrą, ar per metus (du semestrus), palikta aukštojo mokslo įstaigos diskrecijai, o taip įgyvendinama universitetų autonomija. Metų terminas nėra toks ilgas, kad pažeistų Konstituciją.

Svarbiausias yra trečiasis klausimas, nes čia KT rado prieštaravimą Konstitucijai. Pagal dabartinį LR mokslo ir studijų įstatymo 70 str. 7 d. reguliavimą:

“Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“

Taigi, formulė aiški. Valstybė sudaro sąrašą profesijų ir skaičių vietų, kurioms turi poreikį. Studentas patekęs į šią vietą yra finansuojamas valstybės. Jeigu studentas po semestro, ar po dviejų, priklausomai nuo aukštosios mokyklos pasirinkto termino, nukrenta daugiau negu 20 proc. už to kurso vidurkį, jis netenka finansavimo.

 KT išaiškino, kad toks skaičiavimas neatitinka konstitucinės gero mokymosi sampratos.  Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatą „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, yra konstatavęs:

“– kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės (2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai);

– įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą „gerai besimokančių piliečių“ skaičių – absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai; tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą; viena vertus, iš tikrųjų gerai besimokančių piliečių gali būti daugiau, negu numatoma a priori nustačius kvotą, todėl kai kurie piliečiai, kurių mokymasis, kaip visuotinai pripažįstama, neabejotinai laikytinas geru, nepatektų į šią kvotą; tokiais atvejais valstybė nevykdytų savo konstitucinės pareigos finansuoti valstybinėse aukštosiose mokyklose visų gerai besimokančių studentų studijų; kita vertus, iš tikrųjų gerai besimokančių piliečių gali būti mažiau, negu numatyta a priori nustačius kvotą, vis dėlto tektų valstybės lėšomis finansuoti ir tokių į šią kvotą atsitiktinai patekusių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių, kurių mokymasis, kaip visuotinai pripažįstama, tikrai nelaikytinas geru, studijas; tokiais atvejais būtų konstituciškai nepagrįstai ir socialiniu požiūriu neteisingai naudojamos valstybės lėšos (2008 m. kovo 20 d. nutarimas).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatyme negali būti nustatyta ir tokių kriterijų, kuriuos atitinkantys asmenys, kurių studijos yra valstybės finansuojamos, laikomi gerai besimokančiais, nors jų mokymasis neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.“

Kodėl 20 proc. sistema ydinga KT paaiškino net gi pateikdamas pavyzdžius:

“Jeigu atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 8 balai, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje (2012 m. sausio 19 d. redakcija) įtvirtintus reikalavimus konkretaus asmens, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis yra 6,4 balo ir daugiau. Tuo atveju, kai atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 7 balai, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje (2012 m. sausio 19 d. redakcija) įtvirtintus reikalavimus konkretaus asmens, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis yra 5,6 balo ir daugiau. Akivaizdu, kad asmens, kurio atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 6,4 ar juo labiau 5,6 balo, mokymasis neatitinka gero mokymosi sampratos, kylančios iš visuomenės socialinės patirties ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.“

Išvada būtų tokia, kad artimiausiu metu teks peržiūrėti ir sukurti naują studijų vertinimo sistemą, kad galėtume nustatyti gerai besimokančius studentus. Mano pozicija būtų įleisti visišką konkurenciją. Bet, kiek pamenu, KT tai jau buvo kažkada išbrokavęs. Nelabai suprantu, kuo bloga taisyklė: gero studento vidurkis neturi būti žemesnis negu 8 balai. Valstybės finansuojamų vietų skaičius profesijai X turi būti nustatomas pagal jos poreikį. Geriausiai mokyklas baigę mokiniai nusineša tas vietas į konkrečius universitetus. Tame universitete visi konkuruoja konkrečios programos konkrečiame kurse. Tarkime į vieną specialybę atnešti 5 krepšeliai. Visi, kai vertinamos studijos po semestro, ar dviejų, turintis virš 8 balų konkuruoja dėl nemokamos vietos. 5 didžiausius vidurkius turintys studentai išsidalina šias vietas. Visiška konkurencija. Išlieka stipriausi, nemokamai studijuoja geriausi.

P.S. Čia apibendrinau 30 puslapių nutarimą. Galėčiau pradėti savo “rinkimų į KT kampaniją“, pažadu, kad jeigu mane paskirtų teisėjų į KT, galėčiau kiekvieno nutarimo tekstą surašyti bent 3x ar 2x trumpesniu ir labiau aiškesniu.

Reklama

VIDEO. Justino Žilinsko pranešimas tema: “Kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu“

Pranešimų teisine tematika filmavimas ir viešinimas yra retas žanras Lietuvos teisinio pasaulio padangėje, todėl dalinuosi kada tik galiu. Šį kartą tai yra MRU profesoriaus ir mano mėgstamo kolegos Justino Žilinsko pranešimas, kurio tema yra kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu. Temos visiškai neišmanau, todėl nuo komentarų susilaikysiu. Jeigu kas turite atliekamą 21 minutę laiko, siūlau pažiūrėti.

%d bloggers like this: