Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žengė žingsnį prieš piktnaudžiavimą pavėluotai pateikiant procesinius dokumentus naudojantis kurjerių paslaugomis

Šiandien iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gavau įdomų elektroninį laišką, kuriame tokia informacija:

“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sprendžianti kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus priėmimo klausimą, atsisakė priimti net tris dokumentus: UAB „Limedika“ atsiliepimą į kasacinį skundą, RUAB „Urbico“ kasacinį skundą, ir AS „Latvijas Gaze“ kasacinį skundą. Visus šiuos asmenis atstovauja advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ ir jie visi buvo atsiųsti į teismą naudojantis UAB „B.E.S.T. Logistic“ paslaugomis. Teisėjų kolegija sprendė, kad dokumentai Vilniaus mieste iki teismo negalėjo keliauti taip ilgai, dvi savaites ar ilgiau.

UAB „Limedika“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, atsiliepimą į kasacinį skundą turėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis dokumentas gautas 2013 m. gegužės 31 d., ir prie jo buvo pridėtas siuntų gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2013 m. gegužės 17 d., 18 val. 25 min. įteikė siuntą kurjerių tarnybai UAB „B.E.S.T. Logistic“.

RUAB „Urbico“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, kasacinį skundą galėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 21 d., per tris mėnesius nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis dokumentas gautas 2013 m. birželio 3 d., ir prie jo buvo pridėtas siuntų gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2013 m. gegužės 21 d. įteikė siuntą kurjerių tarnybai UAB „B.E.S.T. Logistic“.

AS „Latvijas Gaze“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, kasacinį skundą galėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 14 d., per tris mėnesius nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis dokumentas gautas 2013 m. gegužės 31 d., ir prie jo buvo pridėtas siuntų gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2013 m. gegužės 14 d., 18 val. 20 min. įteikė siuntą UAB „B.E.S.T. Logistic“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ įsikūrusi ir veikia šalia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kontoros pastatas yra priešais teismo pastatą), o dokumentai visose trijose bylose paskutinę termino dieną įteikti kurjerių tarnybai, kuri yra įsikūrusi S. Neries gatvėje – taigi, miesto rajone, kuris yra toli tiek nuo advokatų kontoros, tiek nuo teismo pastato.

Teisėjai motyvavo, kad Susisiekimo ministro įsakymu yra nustatytas maksimalus Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos, – penkios darbo dienos. Šis terminas buvo panaudotas kaip orientyras įvertinti, ar siuntos Vilniaus mieste, naudojantis kurjerių tarnybos paslaugomis, galėjo keliauti dvi savaites. Teismas vertino, kad visos dokumentų pateikimo aplinkybės – tai, kad procesiniai dokumentai įteikiami kitoje miesto vietoje esančiai siuntų gabenimo tarnybai, bet ne gretimame pastate esančiam siuntos gavėjui, o po to siuntų gabenimas vyksta nepateisinamai ilgą ir neprotingą laiką, lyginant su įprastu ar analogiškais atvejais taikytinu pristatymo laiku, leidžia daryti išvadą, kad siuntų gabenimo važtaraščių duomenys yra nepatikimi ir neįrodo, kad siuntos gabenimui buvo įteiktos atitinkamai 2013 m. gegužės 17, 21 ir 14 dienomis.

Teismas vertino, kad dokumentai Vilniaus mieste negalėjo keliauti net dvi savaites, todėl visus tris procesinius dokumentus – atsiliepimą į kasacinį skundą bei du kasacinius skundus – visus pateiktus atskirose civilinėse bylose – atsisakė priimti. Šios trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.”

Šaltinis: mano mylimas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Gali kilti klausimas, kodėl aš sakau, kad žengtas žingsnis piktnaudžiavimui procesu užkirsti? Paaiškinsiu, tai, ko nėra pasakyta šitame LAT’o pranešime. Advokatų kontorose, ypač didesnėse, yra normali praktika, kad jos turi sudariusios sutartį su kurjerių bendrovėmis. Neretai būna, kad kontoros vėluoja laiku pagal įstatymų nustatytus terminus pateikti teismams procesinius dokumentus. Kad pavėluoti procesiniai dokumentai patektų “laiku” į teismą, su kontoromis bendradarbiaujantis kurjeriai atgaline data išrašo važtaraščius, kuriuose įkala paskutinę ar vieną iš paskutiniųjų tinkamo pateikimo termino dienų ir tada neva laiku pateikiamas procesinis dokumentas ir viskas nurašoma ant to, kad kurjeris nespėjo pristatyti dokumentų į teismą, o važtaraštyje nurodyta, kad advokatų kontora pateikė jį teismui laiku. Atrodo, paprastas triukas, bet leidžia piktnaudžiauti procesiniais terminais :) Neabejoju, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žino apie šią praktiką ir nusprendė vieną kartą padaryti tam galą…

Bravo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Advertisements

8 Responses to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žengė žingsnį prieš piktnaudžiavimą pavėluotai pateikiant procesinius dokumentus naudojantis kurjerių paslaugomis

  1. Tadas says:

    Ir kas toliau?
    Motieka kreipiasi dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, kaip pagrindą nurodo, kad įteikė siuntą kurjerių tarnybai UAB „B.E.S.T. Logistic“, pati kurjerių tarnyba nespėjo laiku pristatyti dokumentų, kontora dėl to kaip ir nėra kalta.
    Dėl “keliavimo laiku” praktikos, t.y. atgalinės datos rašymo žino kaip ir visi. Bet visgi nemanau, kad LAT’as tai būtų kur nors savo sprendime tiesiogiai pasakęs.
    Laikydamasis savo pozicijos toliau LAT’as turėtų tada ir praleistų terminų neatnaujint.
    Bet kaip tada kontoros ir kurjerių sutartis (jei tokia yra) pagal kurią dokumentai pristatomi naudojantis kurjerių paslaugomis.
    Jei jau LAT’as sako, nors ir netiesiogiai, kad kurjerių dokumentai suklastoti, ar nereikėtų dėl to ikiteisminio tyrimo pradėti?

  2. LAT’as neatnaujins praleisto termino, tai būtų nenuoseklu ir kvaila.
    Jis negalėjo to tiesiogiai pasakyti, nes akivaizdžių tai pagrindžiančių įrodymų nėra, jų argumentacijos užteko atsisakyti priimti kasacinius skundus.
    Ikiteisminio tyrimo niekas nepradės, nes nėra subjekto, kas tai apsiims.
    Taip besielgiančioms kontoroms duotas signalas, kad taip rizikuojant galima labai stipriai apsikiaulinti prieš klientus, todėl ateityje reiks pasverti risk ir reward, ko logiška išvada turėtų būti, kad vis dėlto dokus apsimoka pateikinėti laiku.

  3. Error says:

    Kartais pagalvoju, kad teisėjai nesusitvarko su savo pareigomis. Tai yra išaukština jas iki visiško “darau ką noriu” principo, nes aš esu teismas. Šis sprendimas priimtas vien tik abejonėmis, prielaidomis ir pasvarstymais. O ką jei iš tikro logistikos kompanija pavėlavo pateikti dokumentus? Kiek spaudoje yra tokių bajerių buvę, kai valstybinis paštas atneša laišką po metų? O kas jei aplamai kurjeris pamestų voką? Arba jei dirba aplaidžiai. Dabar taip išeina, kad pašto paslaugų reikia bijoti, nes neduok dieve atsiras aplaidžiai dirbantis tarnautojas. Na jei jau teismas čiut ne tiesiogiai pasako, kad čia dokumentų klastojimas, tai kiek žinau jis privalėtų kreiptis ir į prokuratūrą… Tai, kad nereikia čia apie subjektiškumus šnekėti. Teismo pareiga pranešti prokuratūrai apie paaiškėjusį galimai padarytą (nors jei teismas sako reiškias taip ir yra) nusikaltimą. Šiuo atveju dabar teisėjai nepranešdami apie nusikaltimą turėtų patys susilaukti kvietimo į apklausą. Ar aš klaidingai mastau???

  4. Error,
    Teismas žino situaciją, tačiau neturi akivaizdžių įrodymų dėl to, kas padaryta.
    Ką daryti, jeigu kurjeriai iš tiesų pavėlavo pateikti dokumentus? Na, aš toli gražu nesu toks geras teisininkas, kaip pavydžiui Motiekos kontoroje dirbantys, tačiau galiu patarti, kad ši kontora gali kreiptis su ieškiniu į teismą prieš kurjerių kompaniją, įrodyti, kad yra sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų visetas, patirtus nuostolius pagrįsti įrodymais. Manau, tokiame teisminiame ginče, kai kurjeriai gintųsi nuo ieškinio, ir išaiškėtų visos faktinės aplinkybės. Būtent dėl šių priežasčių ir manau, kad tokio ieškinio nebus.
    Šioje situacijoje konkreti kurjerių kompanija ir taip susigadino savo gerą vardą prisiėmusi tokią riziką, abejoju ar po tokio teisminio ginčo dar kokios kurjerių kontoros norėtų dirbti su tokia advokatų kontora.
    Tiesa, noriu pastebėti, kad, mano nuomone, kasacinis procesas yra išimtinis, todėl procesinius terminus naujinti galima tik ypatingai retomis aplinkybėmis, o šis atvejis neatrodo, kad toks būtų.

  5. Error says:

    “Teismas žino situaciją, tačiau neturi akivaizdžių įrodymų dėl to, kas padaryta”… Čia teismas ir susimovė. Na pasakytų, kad dievas viską žino, tai patikėčiau, bet kai tai sako teisininkas, tai pradeda kankinti abejonės. Ar sprendimas gali būti priimtas žinojimu, nuojauta ???… Ir vis dėl to manytina, kad teisingiausia buvo priimti tuos dokumentus, o prokuratūrai pavesti išsiaiškinti ar nėra klastojami dokumentai kurjerio tarnyboje. Bet aš nesu teismas ir niekad juo nebūsiu, todėl man belieka tik išsakyti savo nuomonę su kuria teismas turbūt niekaip nesutiktų …

  6. Nihilizmas says:

    Ši LAT nutartis yra aukščiausio teisinio nihilizmo viršūnė arba (tikiuosi, kad ne) dar blogiau – kažkoks asmeninių sąskaitų suvedinėjimas. Jei LAT atrankos kolegija įtaria, kad dokumentai įteikti kurjeriams ne tada, kai nurodyta, kad jie yra įteikti, tai turėtų imtis priemonių vadovaujantis teisės aktais, o ne lempiniais argumentais bausti asmenis, kurie pageidauja ginti savo teises LAT’e, t.y. tos kontoros klientus. Ne kartą yra dingę, vėlavę dokumentai ir praktika tokiais atvejais aiški – yra atnaujinami terminai, nes taip yra logiška. Dabar CPK aiškiai nustato kada laikomas įteiktu dokumentas – iki paskutinio termino 24 val. Matomai turiu ne tą CPK redakciją, kurią turi atrankos komisija, bet mano redakcijoje nėra numatyta išimčių, susijusių su įteikimo data ar dokumentų nepriėmimu, kai atrodo, kad kažkas ne taip. Pats esu vežęs kurjeriams apie 23 val, kad būtų laikoma įteikta laiku ir tai yra normali praktika. Visada trūksta vienos dienos ruošiant procesinius dokumentus – kaip studentams egzui. Jei nurodyta siunta būtų kurjeriams įteikta dienos metu, tai dar yra logikos atrankos komisijos pamąstymuose, nes kodėl tada tiesiog nenunešus į gretima esantį teismą – dabar įteikta po LAT darbo valandų, kai LAT nebedirba ir greičiausiai visa atrankos komisija sau valgo šaltibarščius namuose. Gali būti, kad LAT tinka tik greitasis ir valstybinis Lietuvos paštas, o ne kurjeris, kurio komisija tiesiog nežino, bet tada rekomendacija būtų inicijuoti atitinkamus CPK pakeitimus ir aiškiai nurodyti, kad siuntos bus laikomos įteiktomis laiku, tik tada, kai jas įteiks Lietuvos paštas, o visiems kitiems kurjeriams rekomendacija subankrutuoti. Toks LAT vadovavimasis nuojauta ar bezdalų kvapu daro didelę gėdą šiai institucijai, kuri turi pareigą formuoti precedentus. Nėra “smell” testo Lietuvos teisėje – čia jums ne Amerika. Dabar situacija prilyginčiau, kai į klubą neįleidžia samdomas apsaugos firmos darbutoojas, nes jam pasirodo, kad tu ne taip į jį pažiūrėjai arba šiaip nepatikai, nes į klubą atėjai ne tiesiogiai iš namų, o dar buvai prieš tai užėjęs picos į Čili picą. Tikiuosi šis atvejis bus visapusiškai ir nuodugniai ištirtas ir LAT pirmininkas imsis priemonių, kad sutvarkyti atrankos komisijos darbą ir jis vyks vadovaujantis teisės aktais, o ne atskirų individų nuotaikomis ar nuojautomis.

  7. Laurynas says:

    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ įsikūrusi ir veikia šalia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kontoros pastatas yra priešais teismo pastatą), o dokumentai visose trijose bylose paskutinę termino dieną įteikti kurjerių tarnybai, kuri yra įsikūrusi S. Neries gatvėje – taigi, miesto rajone, kuris yra toli tiek nuo advokatų kontoros, tiek nuo teismo pastato.

    Ar teisme sargas priima dokumentus visą parą? Turbūt ne.

  8. K. says:

    Kiek teko girdėti, terminai buvo atnaujinti, nes aptariamoji LAT nutartis prieštaravo ankstesnei LAT praktikai analogišku atveju. Sutinku, jog įtarimų tokiu atveju gali kilti, bet vien įtarimo neužtenka. Aš asmeniškai esu kelis kartus iš LT pašto esu gavęs pranešimą pateikti atitinkamą dokumentą pasibaigus nustatytam terminui tokiam dokumentui pateikti. Būkim biedni, bet teisingi. Vienintelis geras dalykas iš šios LAT nutarties, jog ji suveikė kaip gera prevencija tiems, kas tokiais dalykais užsiima.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: