Teisėjas negali būti persekiojamas už neva neteisingo sprendimo priėmimą

PASTABA: šis mano komentaras yra grindžiamas grynai žiniasklaidoje atsiradusia informacija, kurioje šiuo klausimu daug spekuliuojama. Suprantu, kad tai nėra patikimiausias šaltinis, o šiuo klausimu pasisakinėsiu griežtai. Šiame komentare bus daug hipotetikos ir spekuliavimo ant “jeigu“. Todėl prieš skaitant toliau norėjau tai aiškiai išreikšti, kad perspėčiau skaitytojus tam, kad ir Jūs žiūrėtumėte į šaltinius ir mano mintis ypač kritiškai ir atsargiai.

___________________________________________________________________

Šiandien skaitinėju viešojoje erdvėje informaciją apie teisėjo G. Viederio priimtą procesinį sprendimą ir esu pašiurpęs, pakraupęs ir išsigandęs. Mane šokiravo 15min.lt pasirodžiusi publikacija “Kas privertė teisėją Gediminą Viederį parašyti atsistatydinimo pareiškimą?“. Naujienų portalas pateikia tokią versiją:

“Ketvirtadienį prieš 16 val., šaltinio duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) patalpose įvyko šio teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko G.Kryževičiaus susitikimas su G.Viederiu, kuriame dalyvavo ir prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka.“

G. Kryževičius kitą:

“Anot G.Kryževičiaus, jokio spaudimo iš D.Grybauskaitės komandos jis nepatyrė, su prezidentūros atstovais teisėjo G.Viederio karjeros klausimais apskritai nesitarė.“

Tačiau pasako, kad:

“Jis pasakojo, kad ketvirtadienį 11 val. susitiko su G.Viederiu ir Vilniaus apygardos teismo pirmininku V.Zelianka aptarti, kokiais teisiniais argumentais rėmėsi teisėjais priimdamas sprendimą.“

Jeigu prezidentūra kišosi ir iš tiesų inicijavo teisėjo atstatydinimo procesą, o per kažkokį susitikimą dar jį ir patardė – tai yra siaubinga. Bet čia tik spekuliacija.Turim informaciją, kurios neneigia pats G. Kryževičius, paaiškindamas, kad pasikvietė aptarti teisėjo priimto sprendimo motyvų. Kas čia per bajeris? Nuo kada teisinėje valstybėje žemesnės instancijos teismo teisėjas kviečiamas aiškinti savo motyvus aukštesnės instancijos teismo teisėjui (plius Teisėjų tarybos pirmininkui)? Konstitucijoje yra tokios normos (109 str. 2-3 d.), kuri galioja ir teisėjams:

“Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“

Teisėjo nepriklausomumo principas yra fundamentalus siekiant užtikrinti teisinės valstybės egzistavimą. Ne veltui jis įtvirtintas ne tik Konstitucijoje, bet ir proceso kodeksuose, teismų įstatymuose. Pati nepriklausomo teismo idėja ateina iš tarptautinių dokumentų, tokių kaip Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir t.t. Nepriklausomo teismo idėja paprasta – po pasaulinius karus sukėlusių autoritarinių ir totalitarinių rėžimų siekta, kad nebebūtų vykdomas teisingumas pagal užsakymą ir kad teisingumo vykdymas nebūtų įrankis politiniams sprendimas pagrįsti ir kartu prieš nesutinkančius neveiktų kaip represinis mechanizmas.

Teisėjų nepriklausomumo klausimu yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime:

“Vienas iš svarbių Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo nepriklausomumo aspektų yra tai, kad visi teisėjai, vykdydami teisingumą, turi vienodą teisinį statusą tuo atžvilgiu, kad negali būti nustatomos nevienodos teisėjo nepriklausomumo vykdant teisingumą (sprendžiant bylas) savarankiškumo garantijos. Joks teisėjas vykdydamas teisingumą nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui.

Įgyvendinti savo konstitucinę priedermę ir funkciją vykdyti teisingumą teisminė valdžia gali tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valstybės valdžių – įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios, kurios yra formuojamos politiniu pagrindu. Jei teisminė valdžia nebūtų savarankiška, nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių, ji nebūtų visavertė.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad „iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui: pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai nėra pavaldūs nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismams, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra pavaldus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota: „Iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti ir kaip varžančios žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų procesinį savarankiškumą: nors <…> pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires.“

Šios citatos patvirtina teisėjo procesinį savarankiškumą ir nepriklausomumą. Man nėra suvokiama, net po to, kai teisėjas galimai priėmė neteisėtą nutartį (dėl teisėtumo nepasisakinėsiu, nes nemačiau jokios bylos medžiagos ar įrodymų), jis kviečiamas pas Teisėjų tarybos pirmininką (o kartu ir LAT’o pirmininką) pasiaiškinti. Taip duodamas signalas kitiems teisėjams ir sukuriamas precedentas, kad bylas reikia nagrinėti “teisingai“. Tik įstatymo klausymas nueina į antrą planą.

Tiesa, reikia pastebėti, kad buvo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kurie manė, jog G. Kryževičius elgiasi netinkamai:

“G.Kryževičius pripažino, kad keli LAT teisėjai bandė jį įtikinti, kad jo elgesys yra netinkamas ir dėl procesinių sprendimų teisėjai negali būti persekiojami.“

Visiškai pritariu šiems teisėjams. Tai, kad apeliacinė instancija naikina pirmosios instancijos sprendimą niekada nebuvo ir neturėtų būti pagrindas pats savaime šalinti žemesnės instancijos teisėją iš pareigų, taip, kaip kad teisėjas iškviečiamas pas Teisėjų tarybos pirmininką į kabinetą ant kilimėlio ir išklausius jo motyvų siūloma jam atsistatydinti ir pasakoma, kad prezidentūrai jis nepatiks. Norint atleisti teisėją iš darbo, reikia atlikti specialias įstatymų nustatytas procedūras, į kurias aiškinimasis ant kilimėlio ir patikimas prezidentūrai nepatenka. Tačiau G. Kryževičius ginasi, kad Teisėjų Taryba nėra tik teisėjus ginanti institucija ir jeigu būtų taip, tai jis pasiruošęs atsistatydinti iš pirmininko pareigų. Aš matau skirtumą, tarp teisėjo gynimo ir kišimosi į jo nepriklausomumą, nesvarbu, ar po to, kai atitinkamas sprendimas jau priimtas.

Apie galimą atleidimą iš pareigų G. Kryževičius sako:

„Aš pasakiau, kad, mano požiūriu, toks aplaidumas vertinamas pagal Teismų įstatymą kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis ir paminėjau, kad neatmetama tokia galimybė, jog prezidentė į tai reaguos dekretu dėl Teisėjų tarybos patarimo atleisti jį kaip pažeminusį teisėjo vardą.“

Koks aplaidumas? Kur yra aplaidumo įrodymai ir pan? Nuo kada teismo sprendimo priėmimas vertintinas kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis? Ar teisėjui iškelta drausminė byla, gal pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kažkas tokio? Kur aš praleidau šią informaciją? Kyla daug daugiau klausimų, kam pavyzdžiui reikalinga instancinė teismų sistema?

Pagal teismų įstatymo 83 str. 3 d.:

“Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.“

Vis dar nematau įrodymų, kad šioje konkrečioje situacijoje priimtas sprendimas yra aiškiai palaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas. Jeigu panaikintas aukštesnės instancijos sprendimas patenka po šia norma, tai teks atleisti visus teisėjus, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o kartu ir išmesti instancinę sistemą į šiukšlių dėžę.

Labai nepatinka man tai, kas vyksta, nes tokie reiškiniai leidžia kilti rimtoms abejonėms dėl teisėjų nepriklausomumo. Bus įdomu, kaip pasibaigs ši istorija. O pabaiga gali būti dvejopa: arba atleidžiamas G. Viederis, nes kažkaip įrodomas jo aiškus aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas, arba atsistatydina iš teisėjų tarybos pirmininkų G. Kryževičius. Viena yra inicijuoti drausminę bylą, o visai kas kitą kviesti į kabinetą pasiaiškinti ir siūlyti parašyti atsistatydinimo pareiškimą… Tiesa, galimas trečias variantas, kad neįvyksta nieko.

Man asmeniškai abejonės teisėjų nepriklausomumu yra žymiai baisesnės negu vienam asmeniui, įtariamam padarius sunkias baudžiamąsias veikas, griežčiausios kardomosios priemonės neskyrimą.

Reklama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žengė žingsnį prieš piktnaudžiavimą pavėluotai pateikiant procesinius dokumentus naudojantis kurjerių paslaugomis

Šiandien iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gavau įdomų elektroninį laišką, kuriame tokia informacija:

“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sprendžianti kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus priėmimo klausimą, atsisakė priimti net tris dokumentus: UAB „Limedika“ atsiliepimą į kasacinį skundą, RUAB „Urbico“ kasacinį skundą, ir AS „Latvijas Gaze“ kasacinį skundą. Visus šiuos asmenis atstovauja advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ ir jie visi buvo atsiųsti į teismą naudojantis UAB „B.E.S.T. Logistic“ paslaugomis. Teisėjų kolegija sprendė, kad dokumentai Vilniaus mieste iki teismo negalėjo keliauti taip ilgai, dvi savaites ar ilgiau.

UAB „Limedika“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, atsiliepimą į kasacinį skundą turėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis dokumentas gautas 2013 m. gegužės 31 d., ir prie jo buvo pridėtas siuntų gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2013 m. gegužės 17 d., 18 val. 25 min. įteikė siuntą kurjerių tarnybai UAB „B.E.S.T. Logistic“.

RUAB „Urbico“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, kasacinį skundą galėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 21 d., per tris mėnesius nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis dokumentas gautas 2013 m. birželio 3 d., ir prie jo buvo pridėtas siuntų gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2013 m. gegužės 21 d. įteikė siuntą kurjerių tarnybai UAB „B.E.S.T. Logistic“.

AS „Latvijas Gaze“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, kasacinį skundą galėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 14 d., per tris mėnesius nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis dokumentas gautas 2013 m. gegužės 31 d., ir prie jo buvo pridėtas siuntų gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2013 m. gegužės 14 d., 18 val. 20 min. įteikė siuntą UAB „B.E.S.T. Logistic“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ įsikūrusi ir veikia šalia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kontoros pastatas yra priešais teismo pastatą), o dokumentai visose trijose bylose paskutinę termino dieną įteikti kurjerių tarnybai, kuri yra įsikūrusi S. Neries gatvėje – taigi, miesto rajone, kuris yra toli tiek nuo advokatų kontoros, tiek nuo teismo pastato.

Teisėjai motyvavo, kad Susisiekimo ministro įsakymu yra nustatytas maksimalus Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos, – penkios darbo dienos. Šis terminas buvo panaudotas kaip orientyras įvertinti, ar siuntos Vilniaus mieste, naudojantis kurjerių tarnybos paslaugomis, galėjo keliauti dvi savaites. Teismas vertino, kad visos dokumentų pateikimo aplinkybės – tai, kad procesiniai dokumentai įteikiami kitoje miesto vietoje esančiai siuntų gabenimo tarnybai, bet ne gretimame pastate esančiam siuntos gavėjui, o po to siuntų gabenimas vyksta nepateisinamai ilgą ir neprotingą laiką, lyginant su įprastu ar analogiškais atvejais taikytinu pristatymo laiku, leidžia daryti išvadą, kad siuntų gabenimo važtaraščių duomenys yra nepatikimi ir neįrodo, kad siuntos gabenimui buvo įteiktos atitinkamai 2013 m. gegužės 17, 21 ir 14 dienomis.

Teismas vertino, kad dokumentai Vilniaus mieste negalėjo keliauti net dvi savaites, todėl visus tris procesinius dokumentus – atsiliepimą į kasacinį skundą bei du kasacinius skundus – visus pateiktus atskirose civilinėse bylose – atsisakė priimti. Šios trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.“

Šaltinis: mano mylimas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Gali kilti klausimas, kodėl aš sakau, kad žengtas žingsnis piktnaudžiavimui procesu užkirsti? Paaiškinsiu, tai, ko nėra pasakyta šitame LAT’o pranešime. Advokatų kontorose, ypač didesnėse, yra normali praktika, kad jos turi sudariusios sutartį su kurjerių bendrovėmis. Neretai būna, kad kontoros vėluoja laiku pagal įstatymų nustatytus terminus pateikti teismams procesinius dokumentus. Kad pavėluoti procesiniai dokumentai patektų “laiku“ į teismą, su kontoromis bendradarbiaujantis kurjeriai atgaline data išrašo važtaraščius, kuriuose įkala paskutinę ar vieną iš paskutiniųjų tinkamo pateikimo termino dienų ir tada neva laiku pateikiamas procesinis dokumentas ir viskas nurašoma ant to, kad kurjeris nespėjo pristatyti dokumentų į teismą, o važtaraštyje nurodyta, kad advokatų kontora pateikė jį teismui laiku. Atrodo, paprastas triukas, bet leidžia piktnaudžiauti procesiniais terminais :) Neabejoju, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žino apie šią praktiką ir nusprendė vieną kartą padaryti tam galą…

Bravo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bus galima mitinguoti po Konstitucinio Teismo langais?

Šį vakarą skaitau naujausius Seime įregistruotus įstatymų projektus ir atrodytų užkliuvo toks vienas visai nekaltas. Juo norima pakeisti susirinkimų tvarką, o kartu ir Konstitucinio Teismo įstatymo specialią normą (17 str. 5 d.) ir ją išdėstyti taip:

“Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 25 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo arba Teismo veiklą.“

Pakeitimo logika išdėstyta aiškinamajame rašte:

“Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) pakeitimo projektas kartu  teikiamas su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 69-1291), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851) projektais, kuriais siekiama pakeisti rengiamų mitingų, piketų, susirinkimų atstumo nustatymo tvarką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus bei rinktis į taikius susirinkimus. Dabartiniai įstatymai susirinkimų atžvilgiu yra neadekvačiai griežti, todėl aktyviems asmenims yra sudaromos per didelės kliūtys pasinaudoti Konstitucijos suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, jog dabartiniuose įstatymuose nustatyti atstumai mažina pilietiškai nusiteikusių asmenų norą įgyvendinti demokratijos principus, nes pagrindinės Valstybės institucijos atsiriboja nuo šalies gyventojų, tokiu būdu mažindamos pasitikėjimą jomis.“

Beveik prieš metus nufilmavau vieną vaizdo įrašą, kuriuo iš dalies norėjau pasidalinti, bet nusprendžiau nepūsti vėjo į paksistų laivo bures. Tuo metu tai nebūtų buvę protinga, bet dabar, manau, jau galiu parodyti tą įrašą:

Šiame įraše kalba vienas iš dabartinių ministrų D. Barakauskas ir Seimo narys A. Mazuronis. Pagal vaizdo įrašo vietą, fone Žemaitės paminklas (man atrodo, kad šį kartą jos akyse mačiau ašaras), pagal kurį galima nustatyti, jog veiksmas vyksta visai šalia Konstitucinio Teismo. Šis artistų farsas vyko būtent tą dieną, kai Konstitucinis Teismas iš esmės nagrinėjo R. Pakso bylą, praeitų metų rugpjūtį. Dalyvavau tame teismo posėdyje. Jam artėjant į pabaigą salėje pasigirdo didžiulis triukšmas iš išorės. Tada dar šalia sėdinčiam asmeniui pajuokavau, kad paksistai šturmuoja teismą. Po posėdžio išėjęs į lauką ir pamatęs spektaklį supratau, kad beveik neklydau…

Kodėl pasakoju šią istoriją rašydamas apie konkrečią įstatymo pataisą? Todėl, kad triukšmas nuo Žemaitės paminklo, kuris ir yra maždaug už 75 metrų (jeigu ne arčiau) nuo teismo, puikiai girdėjosi posėdžių salėje ir trukdė susikaupti stebėti posėdį.   Jei neklystu buvo naudojami būgnai ir t.t. Dabar siūlau pagalvoti, kas būtų, jeigu mitinguoti būtų galima už 25 nuo teismo? Per kiekvieną svarbesnį posėdį prie teismo susirinktų maištaujančios interesų grupės ir jų atstovai.

Kokia įstatymų leidėjo logika, kuria yra padaryti atstumų apribojimai prie valstybinių institucijų? Labai paprasta – ribojimu nebuvimas gali trukdyti konkrečiai institucijai vykdyti jai pavestas funkcijas. Prisiminkime, kas darėsi 2009 m. prie Seimo, kai į jį net įeiti ir išeiti buvo pasunkintos sąlygos, dužo langai ir t.t. Manau, būdamas minioje, sugebėčiau numesti akmenį iki teismo lango. Šiame kontekste ypatingą vietą užima teisingumą vykdančios institucijos. Pagal Konstituciją Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, o jį vykdydami teismai klauso tik įstatymo. Kokiu tikslu buvo rengiamas paksistų šou prie teismo? Pirma, užsidirbti taškų prieš rinkimus, antra, paveikti teismą. Jeigu man sėdint posėdžių salėje girdėjosi riksmai apie uzurpuotą Konstituciją, būgnai ir t.t., tai jie turbūt girdėjosi ir toje pačioje salėje bylą sprendžiantiems teisėjams. Toks bandymas išsidirbinėti yra ne kas kitą, o bandymas paveikti nešališką, nepriklausomą teismą, todėl turėtų būti baustinas.

Todėl tokia argumentacija, kai teigiama, kad dabartiniai ribojimai yra neadekvačiai griežti ir taip sudaromos per didelės kliūtis pasinaudoti konstitucinėmis teisėmis – akivaizdžiai pagrįsti tik fantazija paistalai. Tai yra kažkokia partizaninė teisėkūra, kai neadekvačiomis priemonėmis neva siekiama visuotinio gėrio. Nes jeigu negali piketuoti po Konstitucinio Teismo langais ir reikia paeiti kelias dešimtis metrų iki Žemaitės paminklo, tai yra didelė kliūtis iš žmogaus/konstitucinių teisių pažeidimas…

Žemaitė verkia..

%d bloggers like this: