Ar Lietuva vis dar demokratinė-teisinė valstybė?

Nemėgstu proginių įrašų, tačiau manau, kad šios Kovo 11 išvakarėse reikia parašyti. Kad tai nebus džiaugsmingas įrašas galima atspėti iš retorinio klausimo straipsnio pavadinime. Rašysiu apie nacionalistų (arba kaip juos vadina Prezidentė “tautiniu jaunimu”) eisenos Gedimino prospektu draudimą. Abejoju, ar galėčiau save vadinti patriotu, nes būtent šių asmenų, pasirinkusių reprezentuoti Lietuvos patriotus, dėka šis žodis įgavo neigiamą atspalvį. Nepaisant to, Vilniaus savivaldybės draudimas jiems žygiuoti man, kaip demokratijos fanui, yra nesuvokiamas. Laikausi paprastos pozicijos, jeigu kažkoks elgesys nedaro žalos kitiems – jis yra galimas. Panašiu principu įtvirtinta ir susirinkimų laisvė mūsų Konstitucijoje. Problema yra susirinkimų įstatyme t.y. jo normų abstraktume, kurios suteikia labai plačią diskreciją šio įstatymo vykdytojams. Mano supratimu demokratinės valstybės Konstitucija ir įstatymai reguliuojantys žmogaus teisę turi siekti užtikrinti aukščiausią galimą žmogaus teisių standartą, todėl teisė į taikius susirinkimus teturėtų būti pareikštinė. Tai reiškia, kad norint rengti susirinkimą, jį rengiantys asmenys turėtų susisiekti su kompetentingomis valdžios institucijomis ir tiesiog suderinti susirinkimo laiką vietą t.t. Tačiau susirinkimų įstatymas yra vykdomas taip, kad pas mus iš esmės yra leidiminė tvarka t.y. asmenys, siekiantys surengti eitynes, turi tikėtis gauti leidimą, o valdžios institucijos toli gražu ne visada linkusios jį duoti. Tai yra labai ne demokratiška.

Siekiant rasti atsakymą, kaip turėtų būti užtikrinama susirinkimų laisvė, derėtų panagrinėti Konstituciją bei Europos Žmogaus Teismo praktiką. Pirmiausia nuo Konstitucijos. Viename iš savo nutarimų (2001 m. sausio 7 d.), Konstitucinis Teismas yra aiškinęs Konstitucijos 36 str.:

“Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.”

Konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinė santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje.

Konstitucijos 36 straipsnyje ne tik yra įtvirtinta piliečių laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, bet ir suformuluoti susirinkimų laisvės įgyvendinimo teisinio reguliavimo pagrindai, užtikrinama galimybė įgyvendinti šią laisvę nepažeidžiant kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių. Tai suponuoja tam tikras teisinių santykių, susijusių su susirinkimų organizavimu ir vedimu, subjektų – ir susirinkimo organizatorių, ir institucijų ar pareigūnų, priimančių sprendimus dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, – teises bei pareigas.

Viena vertus, susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Jei nebūtų šių teisių, netektų prasmės pati susirinkimų laisvė. Drauge susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Savo ruožtu institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti.

Reguliuodamas Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtintą piliečių laisvės rinktis tik be ginklo ir tik į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti šios laisvės įgyvendinimo tvarką, tačiau jokiu būdu nepaneigdamas pačios susirinkimų laisvės esmės. Konstitucinis Teismas pažymi, kad valstybės kišimasis į naudojimąsi susirinkimų laisve, kaip ir kitomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis, pripažįstamas teisėtu ir būtinu tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo. Visais atvejais būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso. Tokia yra ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.

Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečių teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Vadinasi, nustatant susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarką Įstatyme gali būti apibrėžtos šios laisvės įgyvendinimo ribos: sukonkretinti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai, taip pat nustatyta, kokie susirinkimai yra draudžiami.

Įstatyme nustatyti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai negali paneigti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikių susirinkimų laisvė negali būti ribojama, išskyrus, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lygiai taip pat įstatymų leidėjas negali peržengti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų susirinkimų laisvės įgyvendinimo ribų nustatydamas, kokie susirinkimai yra draudžiami. Įstatyme pateikiamas draudžiamų susirinkimų sąrašas turi būti išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Organizuoti susirinkimų, kurie Įstatyme tiesiogiai nėra nurodyti kaip draudžiami, negali būti neleidžiama, jeigu jie atitinka Įstatyme nustatytus susirinkimų vietos (Įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir laiko (7 straipsnis) reikalavimus.

Konstitucinis Teismas pažymi, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo įgaliotas atstovas, priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, yra saistomas Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų susirinkimų laisvės ribojimo pagrindų: priimdamas tokį sprendimą jis privalo pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.”

Trumpai tariant, Konstitucijos prasme susirinkimų laisvė yra labai liberali su minimaliais ribojimais, kurie atitinka EŽTT doktrinoje taikomą formulę, kad ribojimai galimi tik įstatymu, siekiama demokratinėje visuomenėje būtino teisėto tikslo, ribojimas yra proporcingas t.y. nepaneigia teisės esmės. EŽTT laikosi pozicijos, kad susirinkimų laisvės negalima riboti vien dėl to, kad susirinkimai sukelia nepatogumų:

“Although a demonstration in a public place may cause some disruption to ordinary life, including disruption of traffic, it is important for the public authorities to show a certain degree of tolerance towards peaceful gatherings if the freedom of assembly guaranteed by Article 11 of the Convention is not to be deprived of its substance (see Galstyan v. Armenia, no. 26986/03, §§ 116 and 117, 15 November 2007; Bukta and Others v. Hungary, no. 25691/04, § 37, ECHR 2007‑III; Oya Ataman v. Turkey, no. 74552/01, §§ 38-42, ECHR 2006‑XIII; and Akgöl and Göl v. Turkey, nos. 28495/06 and 28516/06, § 43, 17 May 2011).”

Taip pat teismas nurodo, kad teisinis reguliavimas neturėtų sudaryti paslėptų kliūčių taikiems susirinkimams:

“In order to enable the domestic authorities to take the necessary preventive security measures, associations and others organising demonstrations, as actors in the democratic process, should respect the rules governing that process by complying with the regulations in force. Nevertheless, an unlawful situation does not necessarily justify an infringement of freedom of assembly; regulations of this nature should not represent a hidden obstacle to freedom of peaceful assembly as protected by the Convention (see Samüt Karabulut v. Turkey, no. 16999/04, § 35, 27 January 2009, with further references).”

Teismas pastebi, kad įstatyminis leidimo reikalavimas pats savaimę nepažeidžia susirinkimo laisvės, tačiau kartais reikalavimas jį gauti gali būti neproporcingas:

“Notification, and even authorisation, procedures for a public event do not normally encroach upon the essence of the right under Article 11 of the Convention as long as the purpose of the procedure is to allow the authorities to take reasonable and appropriate measures in order to guarantee the smooth conduct of any assembly, meeting or other gathering, be it political, cultural or of another nature (see Sergey Kuznetsov v. Russia, no. 10877/04, § 42, 23 October 2008, and Rai and Evans v. the United Kingdom (dec.), nos. 26258/07 and 26255/07, 17 November 2009).

An authorisation procedure is in keeping with the requirements of Article 11 § 1, if for the purpose of enabling the authorities to ensure the peaceful nature of a meeting. Thus, the requirement to obtain authorisation for a demonstration is not incompatible with Article 11 of the Convention. Since States have the right to require authorisation, they must be able to apply sanctions to those who participate in demonstrations that do not comply with the requirement (see Ziliberberg v. Moldova (dec.), no. 61821/00, 4 May 2004, and Rai and Evans, cited above).

At the same time, in special circumstances when an immediate response might be justified, for example in relation to a political event in the form of a spontaneous demonstration, to disperse the ensuing demonstration solely because of the absence of the requisite prior notice, without any illegal conduct by the participants, may amount to a disproportionate restriction on freedom of peaceful assembly (see Bukta and Others, cited above, §§ 35 and 36).”

Jeigu perfiltruotume per šiuos EŽTT praktikos kriterijus Vilniaus savivaldybės paaiškinimus, kodėl neleidžiama žygiuoti Gedimino prospektu, koks būtų rezultatas?

Gali atrodyti, kad šiuo įrašu ginu nacionalistus. Galiu patikinti, kad taip nėra. Tiesiog ginu demokratiją. Mano supratimu, mūsų vadinamieji patriotai – žemo lygio. Kerziniai batai, kamufliažinės kelnės ir pūstos juodos Gariūninės striukės neturi nieko bendro su tautiniais lietuviškais rūbais. Šūkis “Lietuva – lietuviams” parodo patriotų intelektualinį skurdą, fantazijos ir išsilavinimo trūkumą, o apie jo intonaciją ir potekstę net nekalbu. Jie net galėtų iš M. Mikutavičiaus pasimokyti, kaip reikia labai mylėti Lietuvą, bet tiek jau to… Primityvus jie ir dėl to, kad meilę tėvynei sugeba rodyti kasmet  keletą kartų tomis pačiomis datomis, tuo pačiu būdu. Paskaitęs internete pamatai, kaip jie kovoja su tariamais priešais. NEPAISANT VISO TO jie turi teisę į taikius susirinkimus, jeigu nedaro žalos kitiems.

Kaip neutralus stebėtojas susidariau įspūdį, kad valdžia visais įmanomais būdais siekia užkirsti jiems kelią prasieiti Gedimino prospektu. Keikiasi jie – nepatenkinti. Ironiška, bet prisiminkime prieš porą metų, kai homoseksualai norėjo vykdyti eitynes, bet Vilniaus savivaldybė ir pirmoji teismo instanciją jiems tai draudė, kokie patriotai buvo patenkinti. Turbūt nesitikėjo, kad vieną kartą tai gali atsisukti prieš juos. Priešingai negu jie, aš tada buvau homoseksualų eitynių šalininkas, kaip dabar esu patriotų.

Paradoksalu, kad Kovo 11 išvakarėse, draudžiama iš esmės tai, dėl ko prieš N metų ir vyko Kovo 11. Nepriklausomybė, laisvė, demokratija, teisinė valstybė. Tačiau trumparegiai politikai nepastebi, kad dabar vos ne tampa tais, prieš kurios kažkada kovojo…

Nutapykime didelį paveikslą. Ką gali reikšti šiandieninis draudimas žygiuoti patriotams? Turime politinę situaciją, kai vienos pagrindinių valdančiosios daugumos partijos lyderiai sėdi teisiamųjų suole. Turime baudžiamosiose bylose nuteistus ministrus. Vienai valdančiosios daugumos partijų vadovauja asmuo sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Šiandien leidimo patriotams nesuteikė asmuo “teistas už gerus darbus”. Vakar norėta neleisti prasieiti homoseksualams, šiandien patriotams. O hipotetiškai rytoj negali būti atvejų, kai reikėtų išeiti pamitinguoti prieš  valdžią?

Demokratija labai brangi santvarka, bet nederėtų taupyti susirinkimų laisvės sąskaita…

Advertisements

22 Responses to Ar Lietuva vis dar demokratinė-teisinė valstybė?

  1. na, ar tikrai reikėtų taip į vieną pusę viską sukalti? Susirinkimų teisė – rimtas demokratijos pagrindas, žodžio laisvės dalis. Ar teko girdėti apie žodžio laisvės ribas?? Apie hate speech ribojimus, nesantaikos kurstymo teiseną? Ar tikrai nėra EŽTT ar kitos praktikos/precedentų/pasisakymų apie neonacių saviraiškos ribas ir jų peržengimus? Kodėl savo įraše nepamąstei apie tai, kad “taikus” susirinkimas kalbant apie neonacių eisenas – tai pernelyg jau pritemptas būdvardis? Ar demokratiška yra suteikti miestų pagrindines gatves tiems, kurių pagrindinis tikslas – demokratijos panaikinimas?

  2. Ar teko girdėti apie žodžio laisvės ribas?? – idiotiškas klausimas.
    Kol kas jie savo eisenomis nedaro jokios žalos. Jie tiesiog daug loja, bet jokių ribų neperžengia. Jeigu peržengtų – įstatymai nustato atsakomybę.
    Netikiu, kad mūsų demokratija tokia silpna, kad saujelė nacionalistų galėtų ją panaikinti. Priešingai, manau, ji pakankamai stipri, kad atlaikytų tokias eisenas.

  3. lojimas daro poveikį, todėl straipsniai apie nesantaikos kurstymą ir sukurti, patinka tau tai ar ne; gali kiek nori kritikus vadinti idiotais, tačiau nei postas, nei komentaras į mano klausimus neatsakė.
    niekas tau nesakė, kad kuri nors eitynė iškart sugriovė demokratiją – pats per primityviai čia tėški. tiesiog neonacistinės apraiškos yra kompleksinio pobūdžio, (tai, kad hitlerio garbintojai tiesiogiai į visas kameras tą dieną nepareiškia visiems sekti hitleriu, dar nereiškia, kad jų PR veiksmų plano galutiniai tikslai tokie gražūs, kaip matosi fasadiniuose epizoduose), ir tai, kad jiems be jokio pasipriešinimo buvo leidžiama žygiuoti su visais šūkiais ir skandavimais reprezentacinėm aikštėm/gatvėm ilgus metus, niekam iš “Valstybės vyrų” nesuvokiant problemos, – buvo didžiulė gėda. Dabar, kai nuosekli antifašistinė veikla ir kalbėjimas davė tam tikrų rezultatų, ir vis daugiau žmonių suvokia, kas Iš Tikro slypi už tų kerzinių batų, – galima diskutuoti toliau. aišku, gali apsiriboti nuomone “patriotai idiotai, o kas juos tramdo – irgi idiotai” ir džiaugtis ja.

  4. Nežadu atsakinėti į kažkieno hipotetines klausimus ir sklaidyti baimes. Šio posto vienintelis tikslas yra aprašyti Konstitucinę susirinkimų laisvę iš neutralios pozicijos. Jeigu nori verkti, prašom čiuožti iš čia kitur, aš nežadu toleruoti šitų pasisklaidymų, nepagarbos ir agresyvios intonacijos. Geriau atsistok nuo kompo, pasižiūrėk į veidrodį ir atkreipk dėmesį ar neveiki panašiais metodais, kaip tie, su kuriais bandai kovoti.

  5. test says:

    O tai kaip suderinti saugumą su susirinkimų teisę? kovo 11 numatyta gedo pr daugybė renginių?

  6. Olgerdas says:

    Sakot “Laikausi paprastos pozicijos, jeigu kažkoks elgesys nedaro žalos kitiems – jis yra galimas. ”

    Sutinku, taciau sukis “Lietuva lietuviams” kaip tik daro zala kitiems, manau, ir jus tai suprantate, net nebutina aiskinti kokia, apie tai ir prezidente yra minejusi. Manau, draudimo zygiuoti tam jaunimui esme- tu karstakosiu jaunuoliu visiskas nesuvokimas ka jie daro, ju uzsispyreliskas noras zut but pazeidineti istatyma. Is esmes, pasakyciau, tai jau yra chuliganiski veiksmai is tos puses.

  7. O kaip dėl vietos derinimo? Šiuo atveju gal tai ne taip aktualu, nes “oficialūs” renginiai truputi baltomis siūlėmis siūti antroje dienos pusėje, bet…

  8. Test,
    Na taigi visada pastato porą policijos automobilių kolonos priekyje ir gale, per visas eitynes, taip pat su jais eina policininkai. Nemanau, kad nacionalistai leistų sau prisidirbti, nes tokių atvejų tos eitynės vyktų galimai paskutinį kartą.

    Giedriau,
    Man tiesiog atrodo, kad jie vykdo tą prasiėjimą n metų ir visos valdžios institucijos apie jį žino iš anksto. Čia nėra, kad taip paėmė ir spontaniškai sugalvojo. Savivaldybės atsisakymas leisti, man atrodo labai dirbtinis ir pritemptas.

    Olgerdas,
    Nepatinka ir man tas šūkis, bet įstatymų, skanduodami jį, jie nepažeidžia. Pasikartosiu, nemanau, kad mūsų demokratija yra tiek silpna, kad neatlaikytų šio šūkio.

  9. br says:

    Tomai, po truputį pradeda Jums riestis nosis. O pradžioje buvote iš tų kuris nesistengė sumenkinti nei vieno… Savęs išaukštinimas ir priskyrimas prie “aukšto lygio”, neribotos fantazijos žmonių, Jums garbės nepridės…

  10. Pilnai pritariu, draudimai ir ribojimai – ne demokratinės valstybės kelias. Juk net Vokietijoje (!) neonaciams leidžiama žygiuoti. Ir tikriems neonaciams, ko apie daugumą kovo 11 eisenos dalyvių nepasakysi (mixas ten toks iš neonacių, oldschoolinių tautininkų ale Patackas, pagonių ir kt.). Apie panašius dalykus esu rašęs čia: http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/spektaklio-visuomene-ir-saviraiskos-laisve-nuo-rcastellucci-iki-gvarno.d?id=60221065

  11. Edgaras says:

    “Lietuva lietuviams…”, su specialiai praleidžiama pabaiga “…lietuviai Lietuvai” man yra akivaizdus kitataučių ir net lietuvių psichologinis luošinimas, kas pasiekia beveik tą pačią blogio kartelę kaip ir tikrasis fizinis susidorojimas. Žaizdos išgyja, tačiau atmintyje tokios eitynės išlieka ilgam. Blogiausia, kad net nespėji pamiršti, nes kartojasi kas metus. Demokratija turi turėti tam tikras ribas ir tarnauti ne saujelei skustapročių, tačiau didžiajai daliai visuomenės, kuri šiam renginiui nepritaria.

  12. Johnsonas says:

    Labai įdomu skaityti nuomones tų, kurie niekur neišeina į miestą, net iš šalies stebėti, kad susidarytų pagrįstą nuomonę. Skustagalvių daugiau susirenka futbolo stadionuose nei šiose eisenose, teko pabuvoti Vasario 16-osios renginiuose keletą metų iš eilės – ir didžia dalimi vien tam, kad įsitikinti kaip greitai ir kreivai viską nutapo mūsų purvasklaida.

    Nutylėjimai, kaip jau pastebėjote, yra būtent tas pagalys ant kurio galima “pakarti visus šunis”…
    Kitas esminis dalykas – manipuliavimas žodžiais, kurių nekontekstinis vartojimas piešia negatyvų bendrą vaizdą. Pvz.: tautininkas/patriotas – keičiamas nacionalistu, tuo pačiu painiojama su nacisto (nacionalsocialisto) sąvoka, tada automatiškai klijuojamas fašizmas (kuris iš vis niekuo čia nesusijęs, ir yra italų tautos tragedija, ne mūsų), iš kažkur prisiveisia neonacių ir t.t., ir tokiais bei panašiais baubais juodinamos tautinės šventės.

  13. Johnsonai : tautininkas – tam tikros partijos/organizacijos žmogus, kad nesimaišyti, pažiūroms įvardinti tikrai patogiau naudoti nacionalistas (ne visi nacionalistai priklauso tautininkams, tarkim taip). Todėl manau, kad visiškai logiška tą terminą naudoti :)

  14. Atgalinis pranešimas: Kovo 11 eitynės ir Artūro Zuoko priešstata « Rokiškis

  15. STEFA says:

    TOJ LIETUVĖLĖJ ĮDOMŪS DALYKAI DAROSI…..23M. LAISVĖS IR NEBEŽINOME, KIENO ESAM…..ČIA JAU NEBE DEMOKRATIJA , O BIUROKRATIJA…BAISU

  16. Eskarpas says:

    Dėkui T. Chochrin už išsamų straipsnį.

    Johnsono žodžiuose taip pat tikrai yra tiesos.

    Pernai specialiai nuėjau pasižiūrėti kovo 11 d. eitynių bei tą patį vakarą vykdytų kitų eitynių, padariau daug nuotraukų. Viską sudėjau į šį straipsnį, kur stengiausi minėti tik faktus, ką mačiau, o ne savo nuomonę: http://augustinas.net/kovo-11-eityniu-diena-vilniuje-tik-faktai-is-pirmu-lupu-35 .

    Išties, palyginus su įvairių žurnalistų vėliau rašytais straipsniais (ir juos iliustravusiomis iš plataus eilinių dalyvių konteksto “ištrauktų” skustagalvių nuotraukomis) renginys tikrovėje atrodė visai kitaip.

    Čia, kaip ir kitais atvejais, kur visuomenė (taigi, ir žurnalistai) itin užsiangažavusi, neutralų informacijos pateikimą populiariojoje žiniasklaidoje rasti sunku.

  17. Viktoras says:

    Pff. Maciau tas eitynes savo akimis ir zavesio ten jokio. Isejo jaunimelis parekaut. As jauciuosi patriotas, nekenciu kai lenkai nori gatviu pavadinimus lenkiskai rasyt,, bet cia… Nezinau, turbut draudimas konstitucija atitinka, viesos tvarkos vardan, o taip pat doroves bei kitu zmoniu teises saugant. Visos salys turi savo nacius, va danijoj teko matyt eitynes.. Bet ar to reikia? Apsauga sakot paskirt? Lesu svaistymas ir tiek.

  18. Viktorai, iš jūsų nuomonės naudos taip pat jokios, tačiau Konstituciją jums ją garantuoja. Pagalvokite.

  19. Marius says:

    Kam klausti klausimą į kurį žinote atsakymą, tamsta autoriau? Lietuva nėra nei teisinė, nei demokratinė valstybė. Nėra demokratinė, nes mes negalime rinkti net arčiausiai žmogaus esančios valdžios: seniūnų ir merų. Lietuvoje valdžių atskirimo principas neveikia: seimūnas gali būti tuo pačiu ir ministru (šio nėra net Rusijoje), įstatymų projektus siūlo pačios ministerijos – pati vykdomoji valdžia. žmonės persekiojami už nuomones: pvz., Algirdo Paleckio byla. Mes turime teisę vertinti istoriją taip kaip norime, net galvoti, kad žemė yra plokščia – jei jau ką nors žeidžia čia jau jo problema. Nepaisoma esminių Baudžiamojo kodekso principų, pvz., juk asmenys tegalima bausti už nusikaltimus atliktus Lietuvos teritorijoje, tačiau Eglė Kusaitė persekiojama už tai kad ketino susisprogdinti (tarkim ketino, nors mane tai juokas ima iš tokios versijos) Rusijoje – čia ne Lietuvos reikalas turėtų būti. Asmenų persekiojimas vyksta atbuline data, nors Baudžiamasis Kodeksas tai draudžia, pvz., pokario vadinamųjų stribų persekiojimas. Žinau sakysite yra išimtys, bet jos prieštarauja istorijai, tarptautinės teisės realybėms pokariu. Konstitucija ir konstitucinio teismo išaiškinimas draudžia prezidentui formuoti vyriausybę, tačiau ką matėme prieš 100 dienų? Ogi prezidentė išbrokavo netinkančius kandidatus, kriterijus: nemoka užsienio kalbos… Kur tokia norma? Lietuvos Respublikos pilietybė dalinama į kairę ir dešinę, nesant tam nuopelnų, pvz. pilietybė buvo suteikta tatuiruotiems buduliams broliams Normunds ir Nauris Macis. Nuo kada tatuiruotės yra nuopelnas? Vykdoma savo piliečių diskriminacija – ar tai demokratinės ir teisinės valstybės bruožas? Pvz., lenkų tautybės asmenims neleidžiama užsirašyti vardo pagal savo kalbos taisykles (nerašau apie diakritikus, bet nuo sz, rz, cz ir w lietuvių kalba nesugrius, nes šios raidės kasdien naudojamso lietuvių! Net jūsų blogo adrese yra W), tačiau jei pilietybę gauna natūralizavęsis užsenietis jo vardas ir pavardė užrašomas ir su W, ir su Q, ir apskritai pagal svetimų kalbų taisykles (yra krūvos pavyzdžių). Vadinasi nauji iškeptas pilietis yra vertingesnis už senąjį. Čia demokratinė-teisinė valstybė? Tikrai ne. Sąrašą galiu pratęsti.

  20. Algimantas says:

    Apgailetina po sito draudimo prisiminiau pries metus matyta Lenku mitinga Gedimino prospekte su Lenkiskom veliavom,dabar kazkokie abejotinos reputacijos politikai atsisako isduoti leidima iseiti su Lietuvos veliava ,nu ir valstybele susikurem geda,daugiau nebera ka ir pridurt.,Dairosi tai i Lenkus tai i Zydus Amerika ar Rusija,kadtik itikti,o savi 0 vietoje.Sitie parsiduos bet kam,esme tik kainoje.

  21. vytautas says:

    Lietuvoje partijos pirmininkas sėdintis vienu metu ant trijų kėdžių: partijos pirmininko, Seimo nario ir Ministro pirmininko,du kartus prisiekęs visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,sąžiningai tarnauti Tėvynei,demokratijai,Lietuvos žmonių gerovei ir dvigubai nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn,viešos ir privačios partnerystės bendradarbiavimu susilydęs su turtingiausiais viešaisiais “energijos” prekės perpardavėjais griauna Lietuvos konstitucinę santvarką. Toks oligarchinis premjeras nusižengdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir apeidamas visus Lietuvos respublikos įstatymus savo koalicinio Seimo 2012-2016 metų vyriausybės(tik nutarimu patvirtintoje) programoje , įteisina prievartą (kišantis į laisvą rinką,suvaržant žmonių teises ir laisves,užvaldant ir suvaržant nuosavą turtą) prievartiniu viešu monopoliniu šildymu) – nacionalinį tautos skurdinimą-daugiabučių namų psiaudo aferinę renovaciją. Tokiam, niekieno nekontroliuojamam”trumviratiniam” premjerui,neveikiant valdžių pasidalinimo principui sudaromos visos sąlygos diktatoriškai tenkinti savo partijos ir partnerių finansinius interesus skurdinant margą daugiabutininkų klasę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: