Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus veiklos subjektyvus vertinimas

Pagaliau ir aš gavau pavartyti Remigijaus Šimašiaus veiklos ataskaitą. Pirmiausia dėl pateikimo formos, ji tikrai nėra įprasta, o ypač nebūdinga teisininkams. Tačiau nelaikyčiau to minusu, nes labiau skirta rinkėjui, todėl vienas – du sakiniai apie pagrindinius darbus nėra blogai. Didelį pliusą ministrui dedu už panaudotą nuotrauką :)

Pirmiausia galima ministrą pagirti už šiuolaikiškumą, nes būtent jo kadencijoje pastebima vis daugiau žingsnių į elektroninę erdvę, pagrinde kalbu apie įmonių steigimą internetu. Taip pat sveikintina iniciatyva, kuri išplaukia iš civilinio proceso reformos, kad norima sudaryti galimybę teismo procesinius dokumentus pateikti elektroniniu būdu. Tai turėtų ypač sumažinti popieriaus kiekius, tuo pačiu bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentu kopijomis. Mano manymu, kad 50 ct už vieną teisme iškeptą A4 lapą – visai nemažai. Deja, šios idėjos  įgyvendinimo reikės laukti iki 2013 m., todėl R. Šimašiaus pasėtus vaisius nusiskins kitas ministras. Tas pats galioja ir teismo posėdžių stenografavimui, kuriuo sekretorę, su tušinuku rankose, turėtų pakeisti įrašymo įranga. Civilinio proceso reforma turi ir keletą minusų pvz.: susilpnintas parengiamasis posėdis, sprendimas už akių ir t.t.

Kitas momentas – hipotekos reforma. Tikslas kaip ir aiškus – pašalinti notarų ir hipotekos teisėjų funkcijų dubliavimąsi. Tiesa, reforma nelabai dera su iki jos priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2011 m. birželio 15 d. 3K-7-272/2011, kurioje buvo išryškinta hipotekos teisėjo atliekamų veiksmų svarba, nes notarai negalės perimti visų hipotekos teisėjo funkcijų, ypač tų, kur teisėtumo kontrolė išimtinai susijusi su teisingumo vykdymų. Vėl gi, kaip veiks reforma parodys ateitis.

Sekantis sveikintinas momentas – elektroninės varžytinės. Tikiuosi, kad jos pilnai startuos 2013 m., tačiau kol kas galima ministrą pagirti tik už iniciatyvą, nes praktinio veikimo dar nežinome. Tačiau būtų smagu, kad norint sudalyvauti varžytinėse, kuriose išvaržomas konkretus turtas, nereiktų vykti į konkretaus antstolio kontorą.

Gerai vertinu pataisas dėl administracinių teisės pažeidimų, kurios leidžia susitarti ir šiek tiek krūvio nuimti nuo teismų.

Viešojoje erdvėje nemažai kritikos iš teisės ekspertų sulaukia Teisėkūros pagrindų įstatymas. Aišku, kritika dažnai pagrįsta, įstatymas tobulintinas, tačiau per visus bandymus priimti šį įstatymą, supratau, kad viena iš esminių teisingumo ministro idėjų buvo “Valstybės žinias“ perkelti iš laikraščio į elektroninę erdvę. Tai yra labai sveikintina, nes negaliu žiūrėti į “Valstybės žinių“ makulatūros krūvas. Tam bus reikalingas ir teisės aktų registras, kuriame atsiras ir teismų sprendimai. Jis turi būti įsteigtas gruodžio 1 d., o kitų metų kovą turi pilnai funkcionuoti. Įdomu, gal bus sudaryta šiokia tokia konkurencija Infolex’ui. Grįžtant prie paties Teisėkūros pagrindų įstatymo, jis nors ir ne tobulas, bet priimtas po 20 metų gimdymo. Tiesa, laukia nemažai derinimo su kitais teisės aktais pvz.: Konstitucinio Teismo įstatymu, kurio keli straipsniai skirti nutarimų įsigaliojimu ir paskelbimui “Valstybės žiniose“.

Gaila, bet CPK nuostata dėl grupės ieškinio viešajam interesui ginti yra vis dar blanketinė ir niekur neįgyvendinta, o ministras šį projektą galėtų įgyvendinti nebent antrojoje kadencijoje.

Kaip vieną iš labiau abejotinų iniciatyvų vertinčiau visuomeninių tarėjų institutą teismuose. Teko skaityti ministro projektą, jis yra gemalo stadijoje ir dabar yra daugiau kaip rinkiminės agitacijos dalis ateinantiems rinkimams. Be to, pateikti abu visuomeninių tarėjų instituto įgyvendinimo būdai reikalautų ne vienos Konstitucijos pataisos, todėl, manau, kad būtų vargiai įgyvendinami net ir kitoje kadencijoje.

Kiti darbai: atsisakyti automobiliai, pavardžių keitimas, labdaros fondai, taip pat darbai susiję su nuteistaisiais ir įkalinimo įstaigomis yra neabejotinai sveikintini.

Dar norėčiau išskirti, kad šio ministro darbo laikotarpiu pats pateikiau teisingumo ministerijai ne vieną teisėkūros iniciatyvą, viena iš jų virto įstatymu, kitos pasiekė Seimą, o dėl vienos vis dar diskutuojama aukščiausiose valstybės institucijose.

Apibendrindamas, nepaisant R. Šimašiaus darbe pasitaikiusių minusų, šį ministrą vertinčiau labai teigiamai. Čia tinka patarlė: “kas nedirba, tas neklysta“. Ko jaunam ministrui netrūko, tai veržlumo, iniciatyvumo, darbštumo, novatoriško požiūrio. Apie gebėjimą tiesiogiai bendrauti su žmonėmis internete (ministras yra blogeris bei aktyvus facebooko ir google+ socialinių tinklų dalyvis) galėtų pavydėti bet kuris politikas. Gaila, bet dėl Lietuvoje vyraujančio ir ypač gajaus politinės švytuoklės principo, netikiu, kad šiam ministrui teks dirbi antrą kadenciją. Taip pat nemanau, kad atėjęs naujas (socialdemokratinis?) ministras turės mano išvardintas R. Šimašiaus teigiamas savybes.

Reklama

2 Responses to Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus veiklos subjektyvus vertinimas

  1. kestutis d says:

    Sveiki,
    Paskaičiau ministro veiklo vertinimą. Iš tikrųjų man ta sistema – tamsus miškas, todėl smagu paskaityti, ką labiau išmanantys žmonės akcentuoja teisingumo ministro darbe. Tuo pačiu norėjau paklausti labiau išmanančių – ar į teisingumo ministro funkcijas turėtų įeiti ilgų teisminių procesų trumpinimas? Turiu omeny tą problemą, su kuria susidūrė Račas, kai atrodytų paprastutis klausimas buvo nagrinėjamas metus. Ar tai turėtų spręsti kas nors kitas? Ar su tuo iš vis neįmanoma nieko padaryti? Ar tai iš viso nėra problema teisininkų nuomone? Ar šis klausimas išvis nerelevantiškas?
    Jūsų atsakymai labai padėtų paprastam nesusigaudančiam žmogui, kaip viskas yra, nes dabar man, profanui, tai atrodo viena esminių problemų teismų darbe, tačiau paties ministro reikšmingesnių žingsnių ta linkme negaliu įžiūrėti (asmeniškai nieko prieš jį neturiu ir manau, kad greičiausiau klystu, greičiausiai ir pats daugiau išloštų, jei tinkamai išaiškintų)

  2. Kęstuti d,

    Būtent apie proceso greitinimui ir skirta civilinio proceso reformą apie kurią rašiau: “ Civilinio proceso reforma turi ir keletą minusų pvz.: susilpnintas parengiamasis posėdis, sprendimas už akių ir t.t.“ Aš šią iniciatyvą, kaip ji padaryta, vertinu neigiamai.

    Nežinau tiksliai kaip buvo pas A. Račą, bet toje byloje procesas užsitęsė dėl 2 priežasčių:
    1) teismas nežinojo, ar byla teisminga jam, o ne administraciniam teismui, dėl to kreipėsi į teismingumo kolegiją;
    2) buvo keli parengiamieji posėdžiai.

    Dėl pirmo punkto, tai teismas galėjo rizikuoti ir nagrinėti ginčą nesikreipęs į kolegiją, taip būtų sutaupyta laiko.
    Svarbesnis antras punktas dėl parengiamųjų posėdžių skaičiaus. Anksčiau jų kiekis buvo neribojamas, būtent po teisingumo ministro iniciatyvos, įstatyme apribota, kad max gali būti 2 parengiamieji posėdžiai. Pakeitimų tikslas gražus – proceso greitinimas. Deja, aš šiai pataisai nepritariu, nes kartais būna atveju, kai realiai ir dviejų parengiamųjų posėdžių neužtenka pasirengti bylai. Taip gali nukentėti bylos nagrinėjimas iš esmės. Kalbant konkrečiai apie A. Račo situaciją, nežinau, kiek toje byloje reikėjo parengiamųjų posėdžių, nes joje neatstovavau, todėl sunku komentuoti. Mano pozicija, kad ribojant posėdžių kiekį, problemos neišspręsi, nes teismo procesų ilgumas yra būdingas praktiškai visoms valstybėms. Tai yra paprasčiausiai dėl to, kad teismai yra užversti darbu t.y. juose sprendžiama per daug ginčų, o yra per mažai teisėjų ir jų padėjėjų. Čia keisdamas įstatymus nelabai ką išspręsi, nes problema daugiau ne reglamentavime, o žmogiškųjų resursų trūkume.
    Taip pat, kiek skaičiau toje byloje priimtą sprendimą, tai tiek teisėjas, tiek Artūro atstovas padarė klaidų.
    Taip pat ministro pataisos apribojo procesinių dokumentų pateikimo skaičių iki dviejų t.y. dabar pateikiamas ieškovo ieškinys ir atsakovo atsiliepimas. Nebegalima teikti atsiliepimo į atsakovo atsiliepimą (dubliko) ir ieškovo atsiliepimo į atsakovo atsiliepimą (tripliko). Kiekvienam procesiniam dokumentui pateikti skiriamos 14 dienų, todėl tai šiek tiek atrodytų sumažins terminus, tačiau, vėlgi mano nuomone tik suprastins sudėtingų bylų sprendimą. Aš čia per daug leidžiuosi į detales, bet būtent šiems pakeitimams nepritariu :))
    Apibendrintai, ministras tikrai bandė trumpinti procesus, tačiau ne visos priemonės, mano manymu, yra tinkamos tikslui pasiekti..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: