Pagaliau turime konstitucinių įstatymų sąrašą!

Įprastai pareigingai seku naujausius teisės aktus ir jų pakeitimus, tačiau dėl užimtumo vienas ėmė ir prasprūdo pro akis. Ypač, kai viešojoje erdvėje daug distrakcijų: Garliava, FNTT, Snoras ir t.t.

2012 m. kovo 15 d. Nr. XI-1932 Seimas priėmė Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Atrodytų pagaliau! Su gražia preambule:

“Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija;

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje;

pabrėždamas jų svarbą Lietuvos teisės sistemai;

pripažindamas būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą,

p r i i m a šį įstatymą.”

Iš tiesų Konstitucijos 69 straipsnis nustato:

“Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.”

Iki šiol turėjom tik tiesiogiai konstitucijoje įvardintus įstatymus pavyzdžiui 47 straipsnyje: “Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą” arba 150 straipsnyje įvardintos Konstitucijos sudedamosios dalys, o dėl jų statuso galima ginčytis..

Dabar Seimo priimtame įstatyme turime tokį konstitucinių įstatymų sąrašą:

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašas

1. Į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašomi šie įstatymai:

1) Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas;

2) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų konstitucinis įstatymas;

3) Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinis įstatymas;

4) Lietuvos Respublikos valstybės himno konstitucinis įstatymas;

5) Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas;

6) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;

7) Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas;

8) Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinis įstatymas;

9) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas.”

Šį sąrašą apibūdinčiau kaip mažų mažiausiai keistą.. Visų pirma, kad visas procesas praėjo be triukšmo ir dulkių. Man, kaip konstitucinės teisės entuziastui, buvo žinoma, kad kažkada šio įstatymo projektas gulėjo Seime dar socialdemokratų valdymo laikais, kurį surašė Č. Juršėnas ir taip pat neaišku, kokiais principais buvo pasirinkti tie įstatymai. Dabar jį pateikė teisės ir teisėtvarkos komitetas su S. Šedbaru priešakyje. Atsivertus teisės teisėtvarkos komiteto išvadas radau, kad “projektą parengė 2009 m. gegužės 6 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-246 sudaryta darbo grupė „Konstitucinių įstatymų sąrašo sudarymo kriterijams, į sąrašą įrašytiniems įstatymams ir konstitucinių įstatymų projektų svarstymo bei priėmimo procedūrai nustatyti“ (toliau – darbo grupė): Prof. Egidijus Jarašiūnas – (darbo grupės vadovas), Prof. Dr. Juozas Žilys, Dr. Stasys Stačiokas, Prof. Dr. Gediminas Mesonis, Ona Buišienė.” Kaip matome, aukščiausios klasės konstitucinės teisės specialistai.

Šio įstatymo parengimo priežastys:

“Nors nuo 1992 metų kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), praėjo beveik 17 metų, Seimas iki šiol nėra priėmęs konstitucinių įstatymų sąrašo, kuriame būtų nurodyti konstituciniai įstatymai. Nuo 1996 metų iki dabar Seime buvo įregistruota 10 įstatymų projektų, skirtų įtvirtinti konstitucinių įstatymų sąrašą (iniciatoriai: Seimo nariai Č.Juršėnas ir E.Klumbys bei buvę Seimo nariai J.Bernatonis ir K.Skrebys). Ilgai vykę politiniai ir teisiniai ginčai trukdė Seimui apsispręsti dėl konstitucinių įstatymų sąrašo. Konstitucinis Teismas eilėje savo nutarimų suformulavo konstitucinių įstatymų sampratos, jų vietos teisės aktų hierarchijoje, konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinę doktriną. Šioje doktrinoje išdėstytos nuostatos paaiškina, kaip turėtų būti priimamas konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas.”

Priimant šį įstatymą S. Šedbaras sakė:

“Iš tie­sų tai yra jau se­niai dar­bo gru­pės, ku­riai va­do­va­vo pro­fe­so­rius E. Ja­ra­šiū­nas, kar­tu su Sei­mo na­riais ir ko­mi­te­tu pa­reng­tas pro­jek­tas, su­de­rin­tas. Čia yra įver­tin­ti ke­lių Sei­mo na­rių ir net bu­vu­sios, man at­ro­do, dar­bo gru­pės ar Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai. Pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas, ko­le­gos, ar­ba kri­te­ri­jus, pa­gal ku­rį bu­vo su­da­ry­tas kon­sti­tu­ci­nių įsta­ty­mų są­ra­šas, yra pa­ti Kon­sti­tu­ci­ja, ta­čiau ne pa­žo­di­nė Kon­sti­tu­ci­jos ana­li­zė, o tie įsta­ty­mai, ku­rie le­mia vals­ty­bės ir jos ins­ti­tu­ci­jų san­da­rą. Tai štai ši­tais kri­te­ri­jais rem­da­ma­si dar­bo gru­pė ir siū­lo ši­to­kį kon­sti­tu­ci­nių įsta­ty­mų są­ra­šą. Ži­no­te, E. Ja­ra­šiū­no po­zi­ci­ja man iš tie­sų bu­vo svar­bi, nes tai yra sig­na­ta­ras ir vie­nas iš Kon­sti­tu­ci­jos teks­to au­to­rių. Tai, ką Kon­sti­tu­ci­jos tė­vai ma­tė ši­ta­me kon­sti­tu­ci­nių įsta­ty­mų są­ra­še, ma­tyt, ir­gi tam tik­ra pras­me dar­bo gru­pė ir jos va­do­vas per­tei­kė pro­jek­te. Tai tiek ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti.”

Norint suprasti konstitucinių įstatymų svarbą, derėtų panagrinėti ir LRKT doktriną:

“Pagal Konstituciją konstituciniai yra: 1) konstituciniai įstatymai, tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; 2) konstituciniai įstatymai, įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Tai, kad kai kurie konstituciniai įstatymai gali būti tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje, suponuoja Seimo konstitucinę pareigą šiuos konstitucinius įstatymus priimti paisant Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyto daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų daugumos reikalavimo, o juos keisti paisant ne mažesnės kaip 3/5 visų Seimo narių balsų daugumos reikalavimo (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais. Taip užtikrinama, kad konstituciniais įstatymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai įstatymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai).”

Taigi, šių įstatymų esminis tikslas yra jais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas. Pirmiausia man kyla klausimas dėl pirmųjų keturių įstatymų: herbo, himno, vėliavos, kalbos. Kodėl šie įstatymai turėtų būti konstituciniais? Kokį jų stabilumą reikia užtikrinti, jeigu Konstitucijoje expressis verbis nustatyta:

“14 straipsnis

Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

15 straipsnis

Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona.
Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.
Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.

16 straipsnis

Valstybės himnas – Vinco Kudirkos “Tautiška giesmė”.”

Taigi bet koks bandymas žaisti su esminiu šių įstatymų esminiu teisiniu reguliavimu prieštarautų Konstitucijai. Todėl, mano akimis, šių įstatymų įtraukimas į konstitucinius – beprasmis. Be čia jau tiek to, įtraukė, tai įtraukė… Žymiai įdomiau yra su referendumo įstatymu. Mano manymu, referendumo įstatymas yra pusiau gyvas. Taip yra todėl, kad piliečių iniciatyvos surengti referendumą, įsigaliojus Konstitucijai, yra nepavykusios nė karto. Taip žlugo apie 20 (skaičius iš atminties) galimų referendumų.. Tai leidžia prieiti prie išvadų: 1) reikalaujama surinkti per didelį kiekį parašų; arba 2) duodamas per trumpas laikas parašams surinkti. Tai turėtų būti taisytina, ypač žinant, kad dabar, ko gero, referendume galinčių dalyvauti piliečių skaičius yra mažesnis negu buvo priimant referendumo įstatymą, o net ir jo priėmimo metu jis buvo neveiksmingas. Ką šiuo atveju padarė Seimas? “Garantavo” didesnį visuomeninių santykių stabilumą t.y. užtikrino, kad ateityje referendumų piliečiai negalėtų surengti.. Labai demokratiška.. Visai neseniai konstitucionalistas dr. A. Šindeikis siūlė, kad “vienas galimų konstitucinių būdų priešintis tolesniam politinio gyvenimo kokybės degradavimui yra dalies svarbiausių politinių sprendimų depolitizavimas juos sprendžiant referendumu ar dar griežčiau Konstitucijoje apribojant politikų sprendimų laisvę“.

Mano prognozė artimiausiam Lietuvos laikotarpiui – daugiau demokratijos nebus.. Atrodytų norėta užtikrinti stabilumą, o gavosi kaip visada..

Advertisements

3 Responses to Pagaliau turime konstitucinių įstatymų sąrašą!

  1. Jurijus says:

    Autorius TEISUS. Tačiau manau, kad reikia „šokti“ nuo pradžios. Tai leidžia sutrumpintai pateikti argumentus. Atkreiptina, kad Konstitucijoje, visai Valdžiai nustatytas toks galingas „tabu“, aš kalbu apie I SKIRSNĮ (LIETUVOS VALSTYBĖ), t.y. „Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio “Lietuvos valstybė” bei keturioliktojo skirsnio “Konstitucijos keitimas” nuostatos“, kad net LRKT jį negali „įveikti“. Tai yra konstitucinės santvarkos pamatai. Ką pastebėjau? Kodėl visi „teisės specialistai“ vengia kalbėti apie LR Konstitucijos 6 str. 2 d., t.y. „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.“! Tai yra TIESIOGIAI taikomas Teisės Aktas. Taigi visi LRKT Konstitucijos „išaiškinimai“, yra savivalė! Net konstitucinė santvarka tuo nenumato: „Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai.“

  2. Su blogo įrašu sutinku.

    Jurijui – jūs teisus, tačiau turi būti mechanizmas nustatyti, ką reiškia Konstitucijos tas ar kitas straipsnis. Idealaus varianto čia nėra. Atrodytų logiška – tegul niekas neaiškina, viskas ir taip aišku. Bet žmonės skirtingi, kinta laikai ir net žodžių reikšmės, ką jau kalbėti, kad nesąžiningi žmonės bandys viską interpretuoti kaip jiems naudinga. Realiai galėtų būti, kad Konstitucija nebereikštų nieko. Panašiai buvo XIX a. kuomet nebuvo Konstitucinių teismų, niekas neaiškino Konstitucijų tad jos buvo labiau deklaratyvūs dokumentai, panašiai kaip dabar Vyriausybės programa.

    Paskui atsirado dvi sistemos. Viena – Konstituciją aiškina ta pati teismų sistema, kaip ir priima kitus sprendimus (taip yra JAV). Kita – Konstituciją aiškina specializuotas teismas. Bet kuriuo atveju ją kas nors aiškina, ir to kieno nors žodis yra galutinis. Taip, tai nėra idealu – bet kokio teismo teisėjai turi savo nuomonę, gali dėl politinių ar kitų priežasčių bandyti “pritempti” Konstitucijos prasmę prie tos nuomonės.

    Bet kokia alternatyva? Jeigu niekas neturės galutinio žodžio aiškindamas Konstituciją, tai visi ją aiškins kaip kas nori ir realiai ji galios nebeturės, nes viena institucija aiškins vienaip, kita kitaip. Juk ginti konstitucines teises reikia ne lygioje vietoje, o nuo ko nors. Jeigu tas kas nors išaiškins Konstituciją taip, kad tų teisių neva išvis nėra, tai jų ir neapginsi. Čia ir reikalingas teismas, kaip trečiasis ir nešališkas asmuo, kuris padėtų tau jas ginti, išaiškindamas Konstituciją. Vėlgi, ne ideali sistema – bet kokią alternatyvą siūlote šiai problemai spręsti?

  3. Marijonas says:

    Mano supratimu šie “konstituciniai įstatymai” yra priimti todėl, kad dabartinė koalicija, kurioje pirmu smuiku groja TS-LKD jaučia , kad pralaimės 2012 rinkimus. Būdami patiotinės-idiotinės natūros, pačius švenčiausius konstitucijos straipsnius (savo supratimu) papildomai apsaugojo. Štai ir viskas. Lietuvoje viskas yra baisiai primityvu ir paprasta.

    Teisybė, pačiame konstitucijos tekste, 69 straipsny, yra užsiminta, kad yra “konstituciniai įstatymai” bet kas po šia sąvoką slypi, ko gero, aišku tik patiems Konstitucijos autoriams. Rašant programuotojų žargonu, tai backdoors, easter egg – slaptas mygtukas blokuojantis Konstitucijos keitimą. Esu tvirtai įsitikinęs, jei piliečiai būtų žinoję, kad yra kažkokių apsaugų nežinomų rinkėjams per 1992 konstitucijos referendumą, konstitucija būtų nepriimta. Ar gali patikti sutartys kur mažu šriftu parašytos ypatingos sąlygos, ar dviprasmiškos sutartys su užslėpta galimybe pasipelnyti? Žinoma, kad nepatinka.

    Pridėsiu dar: Lietuvos Respublikos konstitucija yra prasta, nes:
    1. joje akcentuojama tauta, t.y. liaudis, bet ne žmogus, ne piliečiai. Ta tauta suprantama kaip etninė lietuvių tauta (suprantama teisingai, nes tokia preambulė!). Tarybinės teises mokyklas baigę konstitucijos autoriai buvo paveikti tarybinio laikmečio, iš čia ir akcentais liaudžiai, pardon Tautai. Kodėl ne nacijai? Tad siekdami kompensuoti įsivaizduojamus nuostuolius tarybinai metais tapo dar didesni nacionalistai –
    2. to pasekoje konstitucijoje yra įrašyti kliedesiai, jau pačioje konstitucijos pradžioje:
    “LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę” – tai kliedesys, nes prieš daugelį amžių lietuvių tautos nebuvo. Tauta, tai 19 amžiaus kūrinys. Lietuvos valstybę sukūrė labai konkretus asmuo – žmogus kurio vardas rekonstruojamas, kaip vadinamasis Mindaugas. Mindaugas išžudė savo giminės ir prijungė jų valdas prie savo teritorijos. Viduramžių valstybė – valdovo asmeninė valda.
    3. “teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis” – nesąmonės, nes Lietuvos Respublika nėra ir negali būti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tęsėja ar teisų priemėja. Kaip negalima dukart įlipti į tą pačia upę, taip negalima sieti su valstybe senai išnykusia. Negi Italija yra Romos imperijos tęsėja?

    Pozityvą iš šių konstitucinių įstatymų galima įžvelgti tik tame, kad kai kuriems durniukams (yra) bus sunkiau pakeisti vėliavą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: