Atsakymas į klausimą “kodėl nenusišalino Konstitucinio Teismo teisėjai?”

Po 2011 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimo dėl aukštojo mokslo įstatymo netyla kalbos dėl teisėjų šališkumo. Pralaimėję bylą aukštojo mokslo reformos šalininkai ir įvairiausi žiniasklaidos atstovai vis nerimsta, skalpuodami Konstitucinį Teismą, dėl to, kad 6 bylą nagrinėję teisėjai yra Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojai. Nušalinimo pagrindu nurodomas Konstitucinio Teismo įstatymo:

“48 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimas ir nušalinimas

Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:
1) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;
2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla;
3) yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.”

Asmenų, palaikančių nušalinimą, pozicija turėtų būti grindžiama trečiu punktu. Ar vien ta aplinkybė, kad teisėjai dėsto universitete gali būti vertinama, kad teisėjas bus šališkas pati savaime? Ne veltui normoje yra žodis “pagrįstų”, kuris reiškia, kad nurodomas aplinkybes reikia pagrįsti.  Buvo grindžiama tuo, kad universitetai yra darbdavys, teisėjai gauna atlyginimus iš jų ir t.t. Man, kaip šiek tiek žinančiam vidinę Mykolo Romerio universiteto virtuvę, šie argumentai kelia juoką. Taip yra todėl, kad asmenys, palaikantys nušalinimą, ko gero, nelabai suvokia tų teisėjų statusą universitete. Pradėkime nuo to, kad Konstitucinis Teismas yra institucija, kuri vykdo konstitucinį teisingumą. Tam, kad jis būtų tinkamai vykdomas t.y. tikrinamas žemesnių teisės aktų atitikimas Konstitucijai ir oficialios konstitucinės jurisprudencijos plėtojimas, reikalingi aukščiausios klasės teisės specialistai. Kur juos rasti? Hmm.. Dažniausiai jie, be savo pagrindinio darbo,  dėsto ir universitetuose. Jei juose dėsto, nes nesugeba rasti kito darbo? Mano manymu, tai yra ne visai tiesa. Keistai atrodo, kad teisėjai, kurie universitetuose dėsto 0,25 etato t.y. porą paskaitų per savaitę ir gauna už tai apie 400 lt – priklausomi nuo darbdavio taip, kad priimtų išimtinai jo interesus tenkinantį sprendimą.  Man atrodo, kad universitetams yra garbė, jog juose dėsto Konstitucinio Teismo teisėjai, taip pat atrodo nesuvokiama, jog universitetas leistų sau daryti jiems kažkokį spaudimą. Materialinis aspektas atrodo dar keistesnis, nes iš patirties žinau, kad daugelio teisininkų-dėstytojų universiteto mokamas atlyginimas visiškai nemotyvuoja, o jie dėsto tik dėl to, kad nori dalyvauti akademinėje bendruomenėje,  perduoti savo žinias studentams, tuo pačiu gilindami savo žinias. Pamenu dar antrame kurse, mano konstitucinės teisės seminaristas V. Maksimaitis sakė, kad “ateinu čia pabendrauti su studentais, mano atlyginimas universitete siekia dvi valandas pagrindinio darbo atlyginimo, todėl stenkitės mane maksimaliai išnaudoti”.

Čia pateikiau savo subjektyvų požiūrį, kodėl teisėjai neturėjo nusišalinti. Dabar pateiksiu objektyvų. Konstitucinio Teismo įstatymas nurodo:

“19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus (toliau – Konstitucinio Teismo aktai) priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.”

Matome, kad įstatymas nustato kvalifikuotos daugumos imperatyvą nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus, o toks atvejis kai nusišalintų 6 teisėjai reikštų, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas pasidaro neįmanomas. Nušalinant Konstitucinio Teismo teisėjus atkreiptinas dėmesys ir į konstitucinių bylų specifiką. Teismas neretai nagrinėja su jo statusu susijusius klausimus, kaip antai, kai Seimo narių grupė klausė “ar Konstitucinis Teismas yra teismas?”. Vadovaujantis ta pačia logika, visi Konstitucinio Teismo teisėjai turėjo nusišalinti, nes išaiškinę, jog Konstitucinis Teismas yra teismas, vykdantis konstitucinį teisingumą, buvo šališki, nors realiai buvo apgintas Konstitucinio Teismo, kaip konstitucinės kontrolės institucijos raison d’être. Dar opesni klausimai atrodytų su teisėjų pensijomis. Taip, iš šono gali pasirodyti neskanu, kai teisėjai sprendžia dėl savo pačių pensijų, tačiau Konstitucija ir įstatymai nenumato jokių kitų problemos sprendimo būdų. Konstitucinių bylų objektas suponuoja kitokį, nei kituose teismuose nušalinimo instituto taikymą.

Tos pačios problemos nekamuoja vien tik Lietuvos. Neretas, vadovaudamasis posakiu “už tvoros žolė visada žalesnė”, idealizuoja JAV konstitucinės kontrolės modelį, kuriame ją vykdo Aukščiausiasis federalinis teismas. Kad viskas nebūtų taip romantiška pateikiu “The Washington post” straipsnį “Roberts defends Supreme Court colleagues on recusal issue“. Analogiškos problemos, kai bandoma sprendžiamas “Baracko Obamos sveikatos apsaugos plano” konstitucingumas. Nenusišalino teisėja Elena Kagan, nors iki paskyrimo teisėja dirbo B. Obamos vyriausybės atstove (solicitor general) Auksčiausiajame teisme. Teisėjas Clarence Thomas nenusišalino, nepaisant aktyvaus dalyvavimo konservatorių polinėje veikloje. Aukščiausiojo teismo pirmininkas viešai pasakė, kad žmonės turėtų suprasti pagrindinį skirtumą tarp žemesniųjų teismų ir Aukščiausiojo federalinio teismo, nes žemesnės instancijos teismuose teisėjai gali būti pakeisti, tačiau tam nėra galimybių Aukščiausiajame teisme. Analogiškai yra ir su Lietuvos Konstituciniu Teismu, nes pakeisti teisėjų tiesiog neegzistuoja objektyvių galimybių. John G. Roberts taip pat pridūrė, kad Aukščiausiojo teismo teisėjas negali nusišalinti vien dėl patogumo arba tam, kad paprasčiausiai išvengtų kontraversijos. Jei tai pasakytų R. K. Urbaitis, neabejoju, kad tai būtų priimta kaip teisėjo arogancijos išraiška. Kokios reakcijos susilaukė jo komentarai po nutarimo paskelbimo:

“Perskaitęs nutarimo rezoliucinę, KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis pareiškė, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų įtvirtinimo gali būti keliamas pareigūnų atsakomybės klausimas.

Anot jo, KT jau anksčiau buvo pasisakęs dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų nuostatų reguliuojamų dalykų, tad tokius įstatymus įtvirtinę valdžios atstovai galimai ignoravo Konstituciją.

“Jie neatsižvelgė į KT nutarimus, sprendimus, kuriuose buvo aiškinamos Konstitucijos 40 straipsnio 3-ios dalies nuostatos. Jiems Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomi. Galėtų būti sprendžiamas ir toks atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir jos nuostatas”, – perskaitęs nutarimo dalį savo asmeninę poziciją teigė R.K. Urbaitis.”

Suprantu, kad, ko gero, jam nederėjo sakyti šio komentaro. Tačiau egzistuoja aiški konstitucinė doktrina, kuri draudžia bandyti apeiti konstitucinio teismo nutarimą dar kartą priimant analogišką reguliavimą. Aukštųjų mokyklų autonomijos principas buvo išaiškintas daugiau kaip prieš dešimtį metų, tačiau, vykdant aukštojo mokslo reformą, buvo ramiai jo nepaisoma.  Dėl pareigūnų atsakomybės buvo perlenkta, nes tam reikia politinės valios iš valdančiosios daugumos, kurios tikėtis nėra įmanoma, kai priimi jų reformą griaunantį sprendimą. Todėl čia praleista proga patylėti. Akivaizdu, kad kalbėjo emocijos, kurios galėjo būti iššautos pastaruoju metu politikų neadekvačios kritikos Konstituciniam Teismui kontekste. Baisiausia yra tai, kad politikai Konstitucinį Teismą padarė įrankiu nesutarimams tarp Seimo opozicijos ir pozicijos spręsti, o kaltas visada lieka Konstitucinis Teismas. Gaila, kad politikai viešoje erdvėje neadekvačiai reaguodami į šio teismo sprendimus visų pirma kerta per piliečių pasitikėjimą valstybę. Kadangi Seimas ir Vyriausybė piliečių akyse save diskreditavę galutinai, tai liko tylioji ir neutralioji valdžios šaka – teisminė. Baisiausiai šioje situacijoje atrodo teisingumo ministras, kuris būdamas profesionalus teisininkas, atrodo, solidarizuodamasis su savo partijos kolega ir švietimo ministru, savo tinklaraštyje rašo:

“Apskritai žiūrint į Konstitucinio Teismo nutarimo kryptį ir vinguriavimą tarp „prieštarauja“ ir „neprieštarauja“ Konstitucijai negali atsikratyti minties, kad galiausiai Konstitucijai neprieštarauja niekas, kas yra naudinga puikiajam (be ironijos) mano Vilniaus universitetui, ir prieštarauja viskas, kas jam (arba jo, taip vadinamam „establishmentui“) nėra naudinga. (Įtariu, kad šioje šviesoje tenka vertinti ir Nutarimo nuostatą, kad „tam tikrais atvejais konkrečioms aukštosioms mokykloms gali būti nustatomos specialiosios jų teises, autonomijos ribas, organizacinę ir valdymo struktūrą apibrėžiančios normos, besiskiriančios nuo tų, kurios nustatytos taikant bendrą įstatymų nustatytą visų aukštųjų mokyklų teisinį reguliavimą“).”

Taip suduodamas smūgi savo kuruojamai sričiai. Kaip turi pasitikėti Konstituciniu Teismu eilinis pilietis, jeigu teismo nešališkumu abejoja teisingumo ministras?

Advertisements

12 Responses to Atsakymas į klausimą “kodėl nenusišalino Konstitucinio Teismo teisėjai?”

  1. bang says:

    Gerai parašei.

  2. Dzyvai says:

    “Kaip turi pasitikėti Konstituciniu Teismu eilinis pilietis, jeigu teismo nešališkumu abejoja teisingumo ministras?”

    Konstitucinis Teismas nėra “iš Dievo”, jis nėra “šventa karvė”, kad jo sprendimų teisingumu nebūtų galima abejoti. Pilietinėje valstybėje eilinis pilietis turi būti kartu ir kritiškas sprendimų atžvilgiu, (kitaip valstybė netobulėtų), ir kartu vykdantis sprendimus teisine tvarka. Kai tvarka netinka – reikia inicijuoti jos keitimą. Šiuo atžvilgiu teisingumo ministras davė brandų pavyzdį eiliniam piliečiui.

    Tvirtas pasitikėjimas valstybe atsiranda ne iš neklystamumo mito, o iš supratimo ir tikėjimo, kad demokratija veikia pilna savo apimtimi, ir tvarką valstybėje visada įmanoma ir reikia argumentuotai kritikuoti ir kartu tobulinti.

  3. Tadas says:

    JAV AT teisejos prof Kagan istorijos kontekste visgi idomu prisimint, kad ta diskusija del jos busimu interesu konfliktu/nusisalinimo pareigos vyko labai karstai. As net lyg prisimenu, maciau su ja susijusi statementa, kur buvo pasakyta is anksto, kokiose bylose ji nusisalins (jei gerai pamenu, skyrimo metu is kai kuriu frontu tokio reikalauta). Zodziu, siais klausimais diskusija JAV vyksta labai karstai (ir gerai, kad vyksta, nes tai svarbios temos). Zr., pvz., gan sviezios naujienos del Kagan nusisalinimo: “The Supreme Court said Justice Elena Kagan had recused herself from the decision to take the immigration case, suggesting she won’t be part of the hearing or final ruling. She has come under fire from conservatives for not recusing herself from the health care case, since she was solicitor general for Mr. Obama from March 2009 through May 2010. She stopped taking part in cases in March 2010, when she learned that she was under consideration for the high court, in order to preserve her ability to take part in rulings as a justice.” (Washington Times, “High court to consider Ariz. migrant law: Kagan recuses herself”, Monday, December 12, 2011)

  4. Teisingumo ministras nedavė absoliučiai jokio brandaus pavyzdžio. Abejonė paremta prielaida, kad sprendimas yra naudingas VU, dėl to teismas šališkas – laužta iš piršto. Abejonės turi būti pagrįstos, bet ką jau kalbėti apie pagrįstumą, kai naudojamos sąvokos “šventa karvė”, “dievas”.

  5. says:

    Kiek žinau, tai VU rektoratas labiausiai ir priešinasi najam AM įstatymui, čia iš tiesioginės patirties rašau. whatever.
    Turiu du darbus, esu darželio direktorius (“vedėjas”) ir ES paramą administruojančios įstaigos darbuotojas, kuris prie pagrindinių funkcijų dalyvauja ir posedžiuose, kuriuose vertinama ar vienas ir kitas projektas gaus paramą, už šį darbą net papildomai nėra mokama, čia savanoriškais pagrindais. Kaip direktorius parašau paraišką, kad gaučiau pinigėlius darželio renovacijai. Sudalyvauju posedyje, kurieme priimamas sprendimas skirti finansavimą darželiui.
    Klausymas, ar čia interesų konfliktas?…
    Visus atsakymus žinau, bet čia mintis pamastymams.

  6. Tadas says:

    Taip, teisingumo ministras cia atvirai saliskas. Bet butu i nauda, jei ir musu teisejai pradetu rimciau ziuret i siuos klausimus. Beje, ar paciame KT nutarime issamiai rimtais argumentais pagrindziama, kodel kiekvienu konkreciu nuspresta nenusisalint? (Dar neskaiciau.)

  7. Tadai,

    Nutarime nėra grindžiama, kodėl nenusišalinama. Šis klausimas sprendžiamas žodine tvarka pradeda bylą nagrinėti iš esmės. Argumentus, kodėl nenusišalina galima pamatyti tik posėdžio protokole.

  8. Dzyvai says:

    “Abejonė paremta prielaida, kad sprendimas yra naudingas VU, dėl to teismas šališkas – laužta iš piršto”.

    Ar abejonės, prielaidos yra pakankamai teisingai pagrįstos nusprendžia tik teismas. Tai kol teismas nepripažįsta kažkieno prielaidų pakankamo teisinio pagrįstumo, viešai išsakyti abejonių negalima, nes tai “laužta iš piršto” (ir kaip pačiam ši “sąvoka”)?

    Dar visai neseniai gyvenome valstybėje, kurioje nebuvo galima viešai išsakyti savo abejonių “teisingų ir neklystančių teismų” atžvilgiu. Mūsų kai kurie teisininkai labai jau pasiilgo tabu statuso.

    Beje, jeigu būtų teisinis pagrindas ne tik abejoti, bet ir argumentuotai kaltinti KT teisėjus dėl interesų konflikto, ar pakaktų kreiptis į prokurorus dėl viešo intereso gynimo? Ar yra tam teisiniai mechanizmai, ar tai irgi neklystančiųjų tabu tema?

  9. 1. Teismas sprendė nušalinimo klausimą, ir nustatė, kad nėra pagrindo nusišalinti.
    2. Šio tinklaraščio ne viename įraše yra reiškiama kritika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo sprendimų teisinio pagrįstumo klausimais, todėl nereikia čia eiti ir bėdavotis, kad kažkurie yra iš dievo ar šventieji ir neklystantys.
    3. Ministro kritika, pagrįsta tik jo spėjimu ir nuoskauda, kad sugriuvo jo partijos reforma, taip pritempiant prie kažkam naudingo sprendimo nėra absoliučiai nieko pagrįsta, tokie komentarai niekaip nesuderinami su jo užimamomis pareigomis. Atkreiptinas dėmesys į ne kartą pademonstruotą jo laikyseną, neva teismo sprendimų galima nevykdyti. Norint kritikuoti, visų pirma reikia sugebėti tą daryti. Ministras nėra eilinis pilietis x, su kurio statusu dera bet kokia nepagrįsta kritika.
    4. KT teisėjų vertinimui Konstitucijoje nustatytas apkaltos institutas, jokių kitų galimybių jų elgesį vertinti nėra.
    5. Šio tinklaraščio niekas neverčia skaityti, aš savo ruožtu nebeketinu gaišti su jumis laiko.

  10. Dzyvai says:

    Ačiū už jau pateiktus išsamius atsakymus ir jau sugaištą laiką.

  11. Martynas says:

    KT pats save padarė įrankiu, kuris sprendžia politines bylas. Kaip įmanoma iš Konstitucijos pasakyti, kad rotuoti studentus reikia ne kas 4 semestrus, o kas semestrą? Niekaip. Tik KT kažkodėl tą atsisako pripažinti ir priiminėja įstatymus teisiniais nutarimais.

  12. Juli says:

    Martynai, Konstitucijoje niekada niekas nebus rašoma tiesiogiai ir tiksliai, kas kokiu konkrečiu atveju turi būti nustatyta. Tokiu atveju gautumėme 8000 tomų Konstituciją.. geriausiu atveju…
    Konstitucija – tai pagrindiniai vertybiniai principai, kuriais vadovaujantis turi veikti įstatymų leidėjas. Iš tų vertybinių principų sąsąjų, aiškinimo gimsta konstitucinė doktrina, kurios kontekste turi būti suprantama Konstitucija.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: