Tiesioginiai merų rinkimai: parengiamieji klausimai.

Paskutiniu metu netyla diskusija dėl galimybės rengti tiesioginius mero rinkimus. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir vidaus reikalų ministerija parengė projektą, kuriame numatyti du galimi modeliai. Esminis klausimas, kuriai valdžiai, vykdomajai ir leidžiamajai, priklausys meras. Manau, būtų tikslinga panagrinėti abi alternatyvas.

Visų pirma galima peržiūrėti bendrybes.  Kandidatą į merus gali iškelti politinės partijos, taip pat galima išsikelti pačiam. Merų kadencijos sutampa su tarybos ir rinkimai vyksta tuo pačiu metu. Sutampa ir atstatydinimo pagrindai: teisės pažeidimai, neveikimas. Taip pat sutampa ir pačios atstatydinimo procedūros.

Dabar galima pereiti prie pirmosios alternatyvos, mero kaip savivaldybės tarybos pirmininko.

Šiuo atveju meras, kaip ir dabar, būtų tarybos pirmininkas ir jos narys. Mero kompetencija išsaugotų dabartines savo funkcijas, tokias kaip tarybos darbo organizavimas, jos sprendimų pasirašymas, savivaldybės viešųjų (kurių savininkė yra savivaldybė) ir savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų ir t.t. Tačiau yra numatomi pakeitimai, tam tikra apimtimi praplečiamos kompetencijos ribos t.y. dalis išimtinės tarybos kompetencijos perduodama merui:

  1. gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas;
  2. administracijos struktūros tvirtinimas administracijos direktoriaus teikimu;
  3. mero kompetenciją siūloma papildyti įgaliojimais, kurie dabar priskirti vykdomosios institucijos kompetencijai: viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbo kontroliavimas ir koordinavimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad yra dar vienas pasiūlymas “nustatyti galimybę, kad pati taryba gali pavesti merui vykdyti papildomus įgaliojimus“. Kol kas man nelabai aišku, ką reiškia ši nuostata. Galiu tik pastebėti, kad jeigu numatomas toks teisinis reguliavimas, kai taryba perduos dalį savo kompetencijos merui, tai galimai prieštaraus Konstitucijai pagal 2002 12 24 LRKT nutarimą, kuriame nustatyta, kad taryba, savo išimtinei kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimą niekam negali perduoti. Aišku, čia gali būti tam tikrų pavedimų vykdymas, bet vėlgi tai reikėtų reglamentuoti.

Galimos problemos. Man neatrodo, labai prasminga rinkti merą, kuris bus savivaldybės tarybos pirmininkas. Pamėginsiu pateikti analogiją, kaip atrodytų jeigu per Seimo rinkimus būtų renkamas Seimo pirmininkas? Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis? Įsivaizduokim, kad taryboje daugumą sudaro konservatorių partiją, o meru tiesiogiai išrenkamas socialdemokratas :) Ir kitos skirtingos kombinacijos. Galimos pasekmės, žinant mūsų politinę kultūrą ir brandą, visiškas tarybos darbo stagnavimas. Nors yra nurodomi saugikliai, kaip kad, pareigų nevykdymas, neveikimas ir panašiai. Vis tiek būtų įdomu. Kaip ir mero atstatydinimo klausimai. Ypač kaip bus įgyvendinta nuostata “Nepasitikėjimas meru negali būti pareikštas dėl politinių motyvų“. Taip pat kiltų daug klausimų, jei meras atstatydinamas, o akivaizdu, kad to daryti paprastai kaip dabar negalima, nes tada jis būtų ne skiriamas tarybos, o tiesiogiai renkamas vietos bendruomenės ir jai atskaitingas. Galima pajuokauti, kad bent jau bendruomenė turėtų atpirkimo ožį, kuris kentėtų už visas tarybos nuodėmes.

Kita alternatyva meras vykdomoji institucija. Tuo atveju, pagal valdžių padalijimo principą, Konstitucijoje nėra numatyta galimybės, kad meras būtų ir savivaldybės tarybos nariu. Šiuo atveju meras yra grynai savivaldybės vadovas ir jos veidas. Kompetencija:

  1. įgaliojimai, kurie Vietos savivaldos įstatyme šiuo metu jam priskirti, išskyrus įgaliojimus, susijusius su savivaldybės tarybos darbo organizavimu;
  2. papildomi įgaliojimai, kurie dabar priskirti vykdomosios institucijos kompetencijai – viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbo kontroliavimas  ir koordinavimas;
  3. savivaldybės vykdomųjų institucijų ir kitų subjektų, tiesiogiai įgyvendinančių valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, priežiūra;
  4. savivaldybės viešųjų įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka;
  5. savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų.

Antroji alternatyva, man atrodo, priimtinesnė t.y. logiškesnė ir tikslingesnė. Nes išlieka, administracijos direktorius, kuris atskaitingas ir merui, ir tarybai, taip pat renkamas bendra procedūra. Savivaldybės tarybos darbą ir toliau organizuotų pirmininkas (JAU NE MERAS), kuris būtų renkamas pačios tarybos t.y. valdančiosios daugumos. Ši alternatyva yra labiau panaši į klasikinį valdžių padalijimo principą ir sąveiką tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios.

Nagrinėtajam Seimo nutarimui nebuvo pritarta, jis gražintas tobulinti, bet pagal jį jau galima numatyti gaires, kaip atrodytų savivaldos sistema su tiesiogiai renkamu meru. Konstitucijos pakeitimo projektas jau paršuotas, kuriame, mano akimis, klaidų nėra padaryta. Įdomu būtų pamatyti, kaip atrodys įstatymai, kuriuose bus numatyti visi pakeitimai, nes Seimo nutarimu tikrai negalima nustatyti nei tiesioginių rinkimų, nei savivaldos sistemos jos funkcijų ir kompetencijos, tai, pagal teisės šaltinių hierarchiją, yra įstatymų reguliavimo sritis. Tai pat savivaldos įstatymą reiks labai stipriai redaguoti, vien su kompetencijos padalijimu tarp tarybos ir mero, jų tarpusavio sąveika ir atskaitomybe bus nemažai klausimų. Aišku, įdomiausia, kuri alternatyva bus pasirinkta. Reikia nepamiršti, kad iki kitų savivaldos rinkimų liko mažiau negu metai ir su kiekviena diena laiko vis mažėja.

Laukiam…

Reklama

12 Responses to Tiesioginiai merų rinkimai: parengiamieji klausimai.

  1. egriseus says:

    Reikia reinterpretuoti konstitucinę doktriną arba ją paneigti konstitucine pataisa, nes 2002-12-24 KT nutarimas labai prastas. E. Kūris, ką tik tapęs pirmininku, o iki 1999 užsiminėjęs daugiau politologija, negu teise, savivaldos veiklos organizavimui pritaikė ne teisinius, o politologinius argumentus. Pačiame KT nutarime iš pradžių argumentuojama, kad negalima savivaldai taikyti valstybės valdžios padalijimo principų, tačiau galiausiai pritaiko.
    Nūnai meras nėra vykdomoji valdžia teisiškai, tačiau realybėje jis atlieka šias funkcijas, ir skirtumas tik tas, jog atsako už mero veiksmus direktorius. Taigi teisės ir atsakomybė išplauta.
    Be to, meras turi net iki 3 vicemerų ir patarnaujantį personalą; administracijos direktorius turi bent kelis pavaduotojus ir patarnaujantį personalą. Ir tokio sudvejinimo taip lengvai neišmuši.

  2. WU says:

    Egriseus, o kam tai reikia padaryt? Patikslink.
    Dėl tos vietos, kad netaikomas valdžių padalijimo principas man irgi pasirodė keista. Nes iš pradžių kalbėta, tik apie atskaitomybę ir sąveiką ir taip toliau, bet de facto matosi, ypač nustatant valdybos prieštaravimą, kad valdžių padalijimo principas visgi buvo pritaikytas.
    Tai tavo nuomone, šio principo savivaldoje negalima taikyti visiškai?

  3. WU says:

    Beje, aš neatsiriboju nuo minčių, kad tiesiogiai renkamas meras savivaldybės pirmininkas yra beprasmis žingsnis.

  4. egriseus says:

    Pirma – kaštai, nesgi dabar vykdomąja veikla dalijasi mero ir direktoriaus institucijos. Antra – teisių ir atsakomybės išplovimas, nes teisinis reguliavimas praktiškai neatitinka situacijos, kai direktorius veik visuomet veikia mero nurodymu.

  5. egriseus says:

    Visiškai sutinku – tiesiogiai renkamas tarybai pirmininkaujantis – absurdas.

  6. egriseus says:

    Mano nuomone, minėto principo savivaldoje nereikia taikyti taip, kaip pritaikė KT. Juk institucinė subordinacija tarp mero – tarybos pirmininko ir mero – vykdomosios valdžios gali išlikti, net jei tai tas pats asmuo, nes meras taryboje turi vieną (na – du) balsus. Ar išnyksta institucinė subordinacija, jei premjeras ir ministeriai yra ir Seimo nariais?

  7. WU says:

    Neišnyksta, bet KT argumentuoja, kad Konstitucijoje nėra expressis verbis išreikšta galimybė būti ir tarybos nariu ir vykdomojoje valdžioje.

  8. egriseus says:

    Tai. Bet nėra ir priešingai. Jei jau toks svarbus (net – kolosalus) valstybės valdžios padalijimo principas vyriausybės atžvilgiu paneigiamas menka expressis verbis išlyga, tai savivaldai, anot KT, netaikomas padalijimo principas – vis tik išvestas iš nuostatos “taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus“.
    Nori paduoti į teismą savivaldybę? Pirma išsiaiškink – kas atsakovas, t. y. savivaldybės taryba ar administracija. Išsiaiškinai ir į teismą padavei administraciją, tad atsiliepimą pasirašys direktorius, o atstovas turės mero įgaliojimą.
    Kitas – CK numatyta, kad vaiko laikinąją globą nustato meras, o poįstatyminiuose – administracijos direktorius.
    Įdomi byla būtų apie CK viršenybę, jei kas nors – kad ir ta pati Stankūnaitė – savo argumentus grįstų tuo, jog Venckienės paskyrimas globėja direktoriaus įsakymu prieštarauja CK.

  9. WU says:

    Geras pastebėjimas dėl CK ir poįstatyminių aktų. Nežinojau :)

  10. kreivarankis says:

    Deja nieko negaliu pakomentuoti šiuo klausimu. Bet kaip čia neprisiminsi šūkio “Visa valdžia sovietams (t.y. taryboms)“.

  11. WU says:

    Kreivaranki, nebeliko ką komentuoti :) Bent artimiausius porą metų. Nors aš viliuosi, kad vėl nebus atidėta paskutinei minutei, nes dabar yra pakankamai laiko nuodugniai pasiruošti tokiai rimtai reformai.

  12. Dainius says:

    Jūsų blogas patinka profesionale nuomone. Norečiau jūsų komentaro šia tema
    http://jaunebe.blogas.lt/medziaga-knygai-seimuno-marketingas-10.html

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: